Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga atstovaudama kraštovaizdžio architektus išsakė nuomonę dėl Architektūros sektoriaus profesinio standarto projekto (LKAS raštas). Tiesa, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras neparodė noro diskutuoti, tačiau pateikė išsamų atsakymą į LKAS raštą ir pridėjo LR Aplinkos ministerijos pritarimą profesinio standarto projektui.

Kaip matyti KPMPC rašte, jie klasifikuoja (LTKS 6-ojo lygio) kvalifikacijas į Kraštovaizdžio specialistas ir Želdynų projektuotojas. LKAS nuomone tai nėra tikslu ir netinkamai įvardina ir netiksliai apibūdina kraštovaizdžio architekto profesijos darbo lauką.

LKAS 2020-03-17 išsiuntė raštą Dėl Architektūros sektoriaus profesinio standarto priėmimo sustabdymo

“Kaip sužinojome, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriui teikiamas tvirtinti architektų grupės parengtas Architektūros sektoriaus profesinio standarto projektas – reguliuoti architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros studijas ir praktiką.

Projektas nebuvo derinamas su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, kuri vienija šios srities specialistus, ir, kaip patyrėme, mažai svarstytas giminingų sričių specialistų –architektų ir urbanistų.

Ydinga, kad šios trys svarbiausios Architektūros sektoriaus sritys (kai kuriose šalyse lygiagrečiai išskiriama ir interjero architektūra) Lietuvoje vis dar priskiriamos plataus profilio architektui. Remiamasi LR Architektūros įstatyme plačiąja prasme išreikšta architektūros sąvoka ir nukrypstama nuo Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 (pagal ISCO-08): statybos architektas (kodas 2161), kraštovaizdžio architektas (kodas 2162), miestų ir kelių eismo planuotojas (kodas 2164).

Aprašant kompetencijų įgijimo būdus, visas šias sritis atitinkantis išsilavinimas prilyginamas universitetinei architektūros studijų krypčiai. Tačiau LR švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 kraštovaizdžio architektūra patvirtinta ne kaip architektūros šaka, bet savarankiška studijų kryptis (pagal studijų klasifikatorių: architektūra P9, kraštovaizdžio architektūra P10).

Rengiant šį projektą nenagrinėta užsienio šalių praktika, todėl netaikyta kvalifikacijų atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams. Kraštovaizdžio architekto profesija devyniose ES šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje) ir taip pat Jungtinėje Karalystėje priklauso reglamentuojamoms profesijoms (tokioms kaip gydytojas, vaistininkas, advokatas, architektas)[1].

Standarto projekto vertinimo išvadose nurodyti žymūs trūkumai, išskiriant ūkio sektorių, veiklos sritis, sektorines ir tarpsektorines kvalifikacijas, kurie iš esmės neištaisyti. Formalus prierašas „3. Standartas aprašo architektų profesinę veiklą, bet neapibrėžia kraštovaizdžio specialistų <…> profesinės veiklos, kurią gali įgyvendinti asmenys, neturintys architekto arba atestuoto architekto kvalifikacijos” yra beprasmis, kadangi orientuojasi į asmenis, bet ne į darbo objektą.

Suprantama, kad aršioje projektavimo darbų užsakymų konkurencijoje vyraujančiai profesinei grupei kyla noras užsitikrinti išskirtines veiklos sąlygas, skirstant ūkio sektorių ne pagal veiklos pobūdį, bet kvalifikaciniais lygiais arba kategorijomis. Tačiau tai mažai suderinama su šalies ūkio pažanga, aplinkos kokybės gerinimu ir kapitalistinės demokratijos plėtote.

Prašome atkreipti dėmesį į nepakankamą Architektūros sektoriaus profesinio standarto projekto sklaidą ir sustabdyti jo priėmimą, kol bus apsvarstytas visų suinteresuotųjų.”

[1] https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/regprof/index.cfm?action=profession&id_profession=6480&tab=countries&quid=1&mode=asc

Mantas Pilkauskas, LKAS pirmininkas

Written by LKAS