13 lapkričio, 2020 Naujienos, Skaitiniai Komentarų: 0


KTU prof. dr. Jūratė Kamičaitytė ir KTU doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė

Tęsdami pokalbį apie kraštovaizdžio architektūrą, kalbiname Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) Architektūros studijų programos vadovę prof. dr. Jūratę Kamičaitytę ir doc. dr. Indrę Gražulevičiūtę-Vileniškę. Šioms mokslininkėms ir pedagogėms vadovaujant KTU Statybos ir architektūros fakultete parengtos ir apgintos daktaro disertacijos kraštovaizdžio tyrimo ir vertinimo klausimais: Jono Abromo „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“ (T 004; 2015) ir Erikos Zaleskienės „Miesto ir kaimo sąveikos kraštovaizdžių tyrimas ir integralaus valdymo modelis (Lietuvos pavyzdžiu)“ (H 003; 2019). Tarptautinė akademinių leidinių leidykla „Sciendo“ (De Gruyter grupė) ką tik išleido KTU SAF mokslininkų anglų kalba parengtą kolektyvinę monografiją Modernization of Public Spaces in Lithuanian Cities: Evolution and Transition (Lietuvos miestų viešųjų erdvių modernizavimas: evoliucija ir pokyčiai), kurioje analizuojama Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešųjų erdvių sąranga ir kaita. Monografijos autoriai Kęstutis Zaleckis, Brigita Tranavičiūtė, Tomas Grunskis, Indrė Gražulevičiūtė-Villeniškė, Jurga Vitkuvienė, Jolita Sinkienė ir Huriye Armagan Doğan.

– KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslo tyrimų krypčių sąraše nurodoma Lietuvos kraštotvarka ir keletas esminių temų: kraštovaizdžio estetinio, sociokultūrinio, socioekonominio ir ekologinio potencialo tyrimai; miesto kraštovaizdžių raidos tyrimai ir modeliavimas; želdynų dendrologiniai ir kraštovaizdiniai tyrimai. Ar baigęs Jūsų fakulteto architektūros studijas jaunas specialistas gali save pozicionuoti kraštovaizdžio architektu? O gal pati kraštovaizdžio architekto profesija yra per daug uždara, neapibrėžta, nerandanti strateginės krypties šiuolaikinėje visuomenėje?

– Jūratė: Kadangi esu architektūros studijų programų vadovė, atsakinga už programų viziją, turinį ir kokybę, konstruodama ir vystydama studijų programas visada galvoju apie absolvento įgyjamus gebėjimus ir universalumą sprendžiant aplinkos ir kraštovaizdžio erdvinio formavimo problemas darnaus vystymosi idėjų kontekste. Studentai įgyja žinių apie darnųjį vystymąsi, darniąją pastatų architektūrą, darniąją urbanistiką, apie kraštovaizdžio architektūrą, kurios paskaitos yra integruotos į urbanistinio planavimo studijų modulius ir kuri savo esme ir siekiais a priori jau yra darni ir siekia žmogaus sukurtų ir gamtinių objektų dermės. Kalbame su jais apie kraštovaizdžio urbanizmą ir jo idėjas, kad visos architektūrinio projektavimo ir planavimo sritys yra susiję, kad siekiant aplinkos kokybės visi turi savo veiksmus koordinuoti ir dirbti kaip viena komanda. Todėl, manau, taip, mūsų studijas baigę jauni specialistai turi visus pagrindus augti ir tobulėti kraštovaizdžio architektūros srityje mokslo ar profesiniame lauke. Netgi dirbdami pastatų architektais jie jau turi tą platesnį matymą, kurį suponuoja kraštovaizdžio architektūros ir darniosios urbanistikos disciplinos. Nemanau, kad kraštovaizdžio architekto profesija yra uždara, neapibrėžta ir nerandanti strateginės krypties šiuolaikinėje visuomenėje. Kaip jau minėjau, darnūs erdvinio formavimo sprendimai galimi tik bendradarbiaujant architektui, urbanistui ir kraštovaizdžio architektui, nes jų veiklos objektai ir tikslai vieni kitus papildo ir kuria darnią visumą. Ne be priežasties vis populiaresnė tampa kraštovaizdžio urbanizmo kryptis, liudijanti veiklų integraciją bendram darnaus aplinkos vystymo tikslui.

– Indrė: Pritarčiau teiginiui, kad KTU Architektūros studijų programų (šiuo metu vykdomos 5 metų vientisųjų ir 2 metų II pakopos studijų programos) absolventas gali sėkmingai dirbti kraštovaizdžio architektūros srityje. Vientisąsias architektūros studijas baigę absolventai įgyją kompleksišką kompetencijų portfelį ir gali darbuotis įvairiuose masteliuose ir objektuose: nuo interjero iki teritorijų planavimo. Kraštovaizdinis interesas KTU Architektūros studijų programose turi gilias šaknis. Dalis KTU Architektūros studijų programų dėstytojų yra apgynę disertacijas Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptyje, ir jų kvalifikacija leidžia rengti kraštovaizdžio tvarkymo srityje dirbančius specialistus, vadovauti magistro darbams ir daktaro disertacijoms su kraštovaizdžiu susijusiomis temomis. KTU SAF veikiančioje prof. dr. K. Zaleckio vadovaujamoje mokslo grupėje Kultūrinė ir erdvinė aplinka atliekami tyrimai, susiję su urbanizuotomis teritorijomis, kraštovaizdžiu, kultūros paveldu. Mokslo grupėje vykdomi projektai ir atliekami tyrimai taip pat prisideda prie KTU Architektūros studijų programos dėstytojų gebėjimų aplinkos formavimo srityse plėtros. Dar noriu paminėti, kad KTU architektūros studijose ypač didelis dėmesys yra skiriamas darnaus vystymosi koncepcijai ir jos taikymui formuojant aplinką (dėstomi moduliai Darnus vystymasis, Darnioji architektūra, Darnioji urbanistika), darnaus vystymosi ir architektūros bei aplinkos formavimo ir raidos sąsajos nesvetimos ir mūsų moksliniams darbams. Nesutikčiau su teiginiu, kad kraštovaizdžio architekto profesija neturi ar neranda savo krypties šiuolaikinėje visuomenėje. Įsivyravus darnaus vystymosi idėjoms ir įvertinant dabartines aplinkosaugos aktualijas, harmoningo žmogaus ir gamtos sambūvio siekį, kraštovaizdžio architekto profesijos reikalingumas nekelia abejonių. Kraštovaizdžio architektūra negali egzistuoti kaip izoliuota veiklos sritis, būtina šių dienų visuomenės poreikius atitinkanti architektūros, kraštovaizdžio architektūros, urbanistikos integracija.


Naujausia KTU architektūros mokslininkų išleista kolektyvinė monografija (2020).

– Kokias matote perspektyvas profesionalui, kuris apjungia gamtos, inžinerijos, ekologijos ir meninio komponavimo žinias ir yra įvaldęs pagrindinius aplinkos tvarkymo instrumentus – pažįsta gamtos dėsnius, klimato kaitos problemas, išmano technologijas ir moka taikyti meninės kompozicijos priemones?

– Indrė: Tokias kompleksiškas kompetencijas įgijusiam profesionalui galima nubrėžti plačias perspektyvas: nuo ekologinio meno iki inžinerijos projektų, teritorijų planavimo. Tačiau norėčiau akcentuoti dar vieną šių dienų ir ateities specialistui itin reikalingą kompetenciją – gebėjimą dirbti komandoje. Net ir nedidelio sklypo kokybiškas sutvarkymas reikalauja bendradarbiavimo tarp skirtingų disciplinų atstovų. KTU Architektūros studijų programose itin didelis dėmesys skiriamas komandinio darbo įgūdžių ugdymui ir stiprinimui: daugelyje studijų modulių studentai rengia grupinius projektus, modulyje Jungtinis projektas mokosi dirbti komandoje su įvairių sričių specialistais.

– Jūratė: Pritariu kolegei dėl tokių įvairių kompetencijų ir gebėjimų perspektyvumo. Profesionalas, gebantis integruoti estetinius, ekologinius kriterijus ir turintis pakankamai inžinerinių, technologinių ir erdvinio formavimo ir komponavimo žinių gali pasiekti optimalios pastatų ir statinių dermės su gamtine aplinka, išsaugant ir didinant ekologinį ir estetinį aplinkos potencialą. Tiek kraštovaizdžio architektūros, tiek urbanistikos srityje erdvinio formavimo uždaviniai reikalauja daugiakriterinių sprendimų, apimančių tiek ekologinius, tiek estetinius, ekonominius ir kitus aspektus, todėl darbas tarpdisciplininėse komandose yra neišvengiamas.

– Ar negausi Lietuvos kraštovaizdžio architektų bendruomenė gali ir yra pajėgi spręsti tokius uždavinius? Ko truktų profesionalui, ką reikėtų daryti, kad jo kompetencija, gebėjimai augtų?

– Jūratė: 2006 m. parengta Lietuvos kraštovaizdžio mokslinė studija, 2015 m. parengtas visos Lietuvos kraštovaizdžio tvarkymo planas, nuo 2017 m. pagal patvirtintą valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemų rengimo metodiką rengiami atskirų parkų kraštovaizdžio struktūros brėžiniai. Šių planų ir metodikų autoriai geografai, urbanistai, architektai ir kitų sričių specialistai, tačiau šių darbų sritis – kraštovaizdžio architektūra, o objektas – kraštovaizdis. Peršasi išvada, kad kraštovaizdžio architektui reikia tobulėti tarpdisciplinine kryptimi, domintis aktualių mokslo ir profesinių sričių pasiekimais ir integruojant juos su estetine kraštovaizdžio formavimo dimensija. Šiandien mane pačią domina daugiakultūriškumo aspektas kraštovaizdžio suvokime ir vertinime, viešųjų erdvių formavimo principai daugiakultūriuose miestuose. Kartu su kolegomis tyrinėjame miesto erdvinio kapitalo santykį su ekologiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu ir simboliniu potencialu, urbanistinių centrų dinamikos tendencijas klimato kaitos kontekste ir kitas problemas.

– Indrė: Kraštovaizdžio architektūra anksčiau už kitas aplinkos pažinimo disciplinas iškėlė darnaus aplinkos formavimo koncepciją: dar 1969 m. JAV dirbęs iš Škotijos kilęs kraštovaizdžio architektas Ian McHarg ragino dirbti ir kurti kartu su gamta. Negausi Lietuvos kraštovaizdžio architektų bendruomenė gali reikšmingai prisidėti prie šių sudėtingų uždavinių sprendimo, dalindamasi savo darbo drauge su gamta patirtimi, žiniomis apie kraštovaizdžio ypatumus ir kaitą. Kraštovaizdžio architektai kartu su architektų, urbanistų bendruomenėmis gali reikšmingai prisidėti prie darnios aplinkos estetikos raiškos paieškų. Šiuolaikinės ekologinės problemos neapsiriboja valstybių sienomis, ir joms spręsti nepakanka vieno žmogaus, kad ir visapusiškai išsilavinusio, gebėjimų. Nei viena su aplinkos formavimu susijusi sritis negali užsidaryti savo rėmuose. Kraštovaizdžio architektui, kaip ir kiekvienam specialistui, svarbu tarpdisciplininis bendradarbiavimas, komandinio darbo įgūdžiai, reikia plėsti profesinių kompetencijų, interesų spektrą, domėtis naujovėmis, įvaldyti naujas tyrimų metodikas. Kraštovaizdžio architekto dėmesio lauke gali atsirasti tokios temos, kaip ekologinis menas, daugiakultūriškumas, klimato kaita, dirbtinis intelektas, išmaniųjų miestų technologijos.

– Ar KTU su savo architektų moksliniu potencialu galėtų prisidėti prie šio profesinio augimo?

– Indrė, Jūratė: KTU ir Kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) bendradarbiavimas jau tapo tradicija. Nuolat dalyvaujame Kraštovaizdžio architektų sąjungos rengiamose konferencijose, publikuojame savo tyrimus ne tik tarptautiniuose leidiniuose, bet ir platesnei kraštovaizdžiu ir kraštovaizdžio architektūra besidominčiai auditorijai prieinamuose leidiniuose lietuvių kalba, taip pat ir LKAS leidžiamuose mokslo straipsnių leidiniuose. KTU SAF mokslininkai ir dėstytojai vykdo su aplinkos modeliavimu susijusius mokslinius projektus, ruošia magistrantus ir doktorantus, kurie renkasi su kraštovaizdžiu susijusias temas, rengia mokslines konferencijas bei kelia šalies kraštovaizdžio tvarkymui aktualias mokslines problemas.

– Koks čia galėtų ir turėtų būti Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) vaidmuo ir interesas?

– Indrė, Jūratė: KTU SAF ir Architektūros studijų programos kviečia bendradarbiauti teikiant baigiamųjų darbų temas, generuojant mokslinių tyrimų idėjas ir šiuos tyrimus atliekant.

  

Krekenava, Lentvario dvaro parkas, senasis bokštas. Gyvenviečių erdvinė struktūra, kultūros paveldo objektai ir kitos temos laukia kompleksinio mokslininkų ir projektuotojų žvilgsnio ir pastangų. Kraštovaizdžio architekto gebėjimai tokiuose projektuose yra neišvengiamai reikalingi.

– Jūsų nuomone, kokios veiklos sritys ir formos kraštovaizdžio architektų bendruomenėje yra aktualiausios?

Jūratė: Manau, kad kraštovaizdžio architektūros problematiką galima įžvelgti pradedant pastato sklypo projektavimu ir baigiant visos šalies kraštovaizdžio planavimu. Mūsų studijų programose studentai su kraštovaizdžio formavimo klausimais susiduria rengdami tiek gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų projektus, tiek planuodami miesto kvartalus. Sprendžiami želdynų projektavimo, lietaus vandens valdymo, urbanistinės žemdirbystės, žaliosios infrastruktūros sistemų planavimo, viešųjų erdvių formavimo ir kiti klausimai.

Indrė: Paminėsiu keletą sričių, kuriomis domiuosi ir įžvelgiu jų aktualumą: miesto gamta, miesto žemdirbystė, ekologinė kraštovaizdžio architektūra, urbanistinė akupunktūra, taktinis urbanizmas, ekologinis menas, vertikalioji kraštovaizdžio architektūra. Dar norėčiau paminėti biofilinio projektavimo idėjas, kurios jau yra įtrauktos ir į pastatų darnumo sertifikavimo standartus. Šios idėjos ir tendencijos lemia, kad kraštovaizdžio architektas bus reikalingas kiekvienoje aplinkos formavimo srityje dirbančioje komandoje.

Ačiū už pokalbį ir atsakymus.

Kalbino Steponas Deveikis, LKAS, KŽEG

Written by Linas Ūsas