2019 m. lapkričio 6–10 d. Turkijos Antalijos mieste įvyko 7-asis regioninis kraštovaizdžio architektūros kongresas „Kraštovaizdis kaip kolektyvinė atmintis“ (angl.Landscape as collective memory) ir jubiliejinė 30-oji IFLA-Europe generalinė asamblėja. Tokie profesiniai susitikimai yra gera proga ir galimybė visiems Europos delegatams iš IFLA-Europe valstybių narių ir kitiems dalyviams, atvykusiems stebėtojų teisėmis, susitikti ir aptarti asociacijos misiją, tikslus ir prioritetinius uždavinius.  Konferencijos formatas leidžia plačiau supažindinti kolegas su kraštovaizdžio architektūros aktualijomis skirtingose šalyse, pristatyti savo šalies pasiekimus ir iššūkius kraštovaizdžio architektūros srityje.

IFLA-Europe 30-osios Generalinės asamblėjos dalyviai, Antalija, 2019 lapkričio 9 d. Nuotrauka iš IFLA Europe archyvo.

IFLA-Europe Generalinėje asamblėjoje ir konferencijoje Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungą atstovavo LKAS delegatas Gintaras Stauskis ir LKAS valdybos narė Vaiva Deveikienė.

Konferencijos tema „Kraštovaizdis kaip kolektyvinė atmintis“, kaip tyčia, labai siejosi su Lietuvos, Vilniaus ir kitų mūsų miestų aktualijomis kraštovaizdžio architektūros srityje. Konferencijos programa (Antalija, 2019. CTLA) Todėl nusprendėme konferencijai teikti mokslinį straipsnį ir pranešimą tema „ Thinking and making landscape criticism on the selected legacy interventions in Vilnius City“ (liet. „Mintys ir kritika apie Vilniaus miesto kraštovaizdžio paveldo projektus“). Straipsnyje pateikėme Reformatų sodų, Sapiegų parko ir Kalnų parko projektų kritikos ir atsiliepimų mokslinės analizės rezultatus. Pranešimo PDF (V. Deveikienė, G. Stauskis, 2019) prisegame, o straipsnis bus  publikuojamas šiuo metu ruošiamoje konferencijos medžiagoje. Konferencijoje tradiciškai turėjome progos išgirsti pagrindinius pranešėjus, gvildenusius plačią kraštovaizdžio atminties problematiką. Paralelinėse sesijose pranešimus skaitė įvairių šalių atstovai, o gausus būrys Turkijos jaunųjų mokslininkų ir doktorantų turėjo progą pristatyti savo tyrimus kraštovaizdžio architektūros tema.

Konferencijoje keliami klausimai buvo gilūs ir prasmingi – kaip toli laike gali sugrįžti mūsų prisiminimai? (Angl. How far can our memories go back in time?) Ar galime apsaugoti savo paveldą? (angl. Can we protect our heritage?) Kiek mes galime „nešti“ paveldą į ateitį? (angl. How much we can carry our inherited legacies to the future?) Kaip galime pernešti praeities pėdsakus į dabartį ir ateitį? (angl. How can we carry the traces of the past to the present and to the future?).

Po konferencijos Generalinė asamblėja prasidėjo jau tradiciniu tapusiu renginiu – trumpais nacionalinių asociacijų parengtais pristatymais (vadinama Pecha Kucha) apie jų šalies kraštovaizdžio architektų veiklą. Pristatymus vėliau galima bus pamatyti IFLA-Europe tinklapyje.

Šiemet Pecha Kucha tema buvo tokia pati, kaip ir konferencijos „Kraštovaizdis kaip kolektyvinė atmintis“. Kadangi konferencijos metu kiek plačiau pristatėme projektų rengimo problematiką, tai Pecha Kucha formate nusprendėme parodyti LKAS organizuojamų tarpdisciplininių meninių plenerų veiklą, skatinančią kraštovaizdžio atminties gaivinimą ir parengėme pranešimą „Artistic plein-air as a way of exploring the local landscape and protecting its memory“ (liet. „Meninis pleneras – būdas tyrinėti vietos kraštovaizdį ir apsaugoti jo atmintį“). Pranešimą prisegame Pecha Kucha 2019_Lithuania .

LKAS delegatas Gintaras Stauskis IFLA-Europe 30-ojoje Generalinėje asamblėjoje. Greta – Latvijos delegatė Indra Purs (kairėje) ir Portugalijos delegatė Margarida Cancela d’Abreu (dešinėje). Fotografavo Vaiva Deveikienė.

Pačioje Generalinėje asamblėjoje darbas vyko įprasta tvarka. Išskirtinis įvykis tai, kad 2 metų kadencijai (2019-2021) buvo išrinkta nauja Vykdančioji taryba (Executive Council, ExCo) ir IFLA-Europe prezidentė Prancūzijos kraštovaizdžio architektų atstovė Karin Helms. Viceprezidente komunikacijos klausimams (Vice President Communication) tapo Darija Perkovic iš Kroatijos. Portugalė Margarida Cancela d’Abreu išrinkta už išsilavinimą atsakinga viceprezidente (Vice President Education). Profesinės praktikos viceprezidente (Vice President Professional Practice) buvo išrinkta Graikijos atstovė Katerina Gkoltsiou. IFLA-Europe iždininku tapo islandas Hermann Georg Gunnlaugsson.

IFLA-Europe generalinė sekretorė lenkė Urszula Forczek-Brataniec pasiliks ExCO dar vienerius metus. Belgas André Colin kaip  finansų vadovas tebėra įgaliotas IFLA-Europe ExCo ir lieka  atsakingas už finansinius asociacijos klausimus, apskaitos tvarkymą ir ryšius su Belgijos valdžios institucijomis. Daniela Micanovic toliau eis vykdančiosios sekretorės pareigas – tvarkys IFLA-Europe biuro reikalus, organizuos jo veiklą ir projektus.

LKAS atstovas Gintaras Stauskis buvo išrinktas IFLA-Europe patikėtiniu, tiems atvejams, jei reiktų atstovauti asociaciją oficialiose institucijose ar procedūrose.

Renginyje buvo priimta IFLA-Europe 2019 rezoliucija dėl kraštovaizdžio ir bendros atminties (angl. IFLA Europe 2019 Resolution on Landscapes and Shared Memories), kurią pasirašė nacionalinių asociacijų delegatai ir Vykdančiosios tarybos nariai. Ši rezoliucija ragina atitinkamas organizacijas ir įstaigas kraštovaizdžio strategijose atkreipti dėmesį atminties vaidmenį kraštovaizdžio formavime, apsaugoje ir tvarkyme. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad kraštovaizdžio architektūra, jos praktika ir teorijos miesto, priemiesčio, kaimo ir natūralioje aplinkoje nuolat sąveikauja su socialiniais, kultūriniais ir politiniais pokyčiais. Kai vyksta žmonių ir jų aplinkos sąveika, ši sąveika tampa atmintimi. Ši atmintis prisideda prie socialinės tapatybės; laikui bėgant daro įtaką asmenų ir bendruomenių elgesiui ir sukuria svarbų ryšį su praeitimi, kuri taip pat gali apibrėžti dabartį ir ateitį. Rezoliucijos originalo kopija pridedama 2019 IFLA Europe Resolution Landscapes and Shared Memories .

2019-12-9 IFLA-Europe vadovybės laiške nacionalinių asociacijų delegatams esame kviečiami rezoliuciją išversti į savo šalių kalbas, patalpinti savo interneto svetainėse ir skleisti savo narių, kraštovaizdžio architektų ir kitų susijusių profesijų atstovų tarpe. Ši rezoliucija turėtų pasiekti kraštovaizdžio architektūrą kuruojančias institucijas, universitetus, ministerijas ir kitas vyriausybines įstaigas. „Rezoliucija patekusi į platesnę auditoriją taptų galingu kraštovaizdžio architektų įrankiu, kadangi IFLA-Europe 2019 rezoliucija yra visų IFLA-Europe delegatų bendros pastangos ir gali būti naudojama kaip galinga priemonė, padedanti populiarinti kraštovaizdžio architektūros profesiją ir jos pripažinimą“ – teigiama ką tik gautame mūsų tarptautinės organizacijos laiške.

Primename, kad iki šiol yra priimtos dar penkios IFLA-Europe rezoliucijos:

  • IFLA-Europe 2014 rezoliucija dėl kraštovaizdžio demokratijos (IFLA Europe 2014 Resolution on Landscape Democracy);
  • IFLA-Europe 2015 rezoliucija dėl kraštovaizdžio archetipų (IFLA Europe 2015 Resolution on Landscape Archetypes);
  • IFLA-Europe 2016 rezoliucija dėl miesto kraštovaizdžių (IFLA Europe 2016 Resolution focused on Urban landscapes);
  • IFLA-Europe 2017 rezoliucija dėl kraštovaizdžio (BE)Ribų (IFLA Europe 2017 Resolution on (UN)Limited landscapes);
  • IFLA-Europe 2018 rezoliucija dėl klimato iššūkių (IFLA Europe 2018 Resolution on Climate Challenges).

 

Vaiva Deveikienė ir Gintaras Stauskis

Written by LKAS