sausio 17, 2019 Skaitiniai Komentarų: 0

Portalas 15min.lt publikuoja (2019-01-17) kraštovaizdžio architekto Liucijaus Dringelio „vertingus patarimus“. Pateikiame jų ištrauką. Autorius negaili ironijos ir sarkazmo. Nusipelnėme…

Kol Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regionų plėtros departamento parengtos „Baltosios knygos“ (2017) apie regioninę politiką lozungai pradės veikti (arba ne), gali ilgai užtrukti, o Europos Sąjungos (ES) pinigus jau dabar reikia kuo greičiau „įsisavinti“. Todėl čia yra pateikiami pasiūlymai, parengti remiantis esamu šalies miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymo patyrimu, kuris gali padėti ir toliau „sėkmingai“ naudoti ES lėšas, skirtas regionų plėtrai.

Taigi, nuo ko pradėti? Lengviausia ir geriausia pradėti nuo viešųjų erdvių tvarkymo. Labai gerai, kai tvarkomoje teritorijoje auga daug medžių – tuomet yra daugiau ką kirsti. Rekomenduojama iškirsti visus sklypo medžius, nepaisant medis sveikas ar ne. Iškirtus esamus medžius, suprantama, reikia sodinti naujus, kurie, beje, turėtų būti kuo retesnių rūšių ir iš toliau atvežti, kad būtų galima išleisti kuo daugiau pinigų. Bet tai tik darbų pradžia. Nupirkus naujus medžius, negalima jų sodinti taip paprastai, senoviškai. Prie kiekvieno sodinuko tiesiog būtina atvesti kabelį ir įtaisyti prožektorių, o dar geriau – du, kad jie apšviestų medį iš apačios, kaip kokią skulptūrą. Be to, kompoziciniam medžių išryškinimui patartina aplink kiekvieną jų įtaisyti kokį brangesnį apskritimo formos suolą, nors ir nepatogų, netinkamą ilgesniam sėdėjimui ir bendravimui.

Be medžių, labai svarbu turėti daug įvairių rūšių gėlių ir dekoratyvinių krūmų, kuriuos reikia sodinti ir derinti su akmenimis (ir kuo didesniais), aplinkui pripilant skaldos ir įvairių akmenėlių. Ir dar: tas gėles, užuot sodinus tiesiai į žemę, patartina sodinti į vazonus, būtinai kuo įmantresnius. Taip pat galima pagaminti metalinius karkasus, ant kurių tie vazonai būtų kabinami. Tokie karkasai gali būti įvairiausios formos ir dydžio, jie netgi gali būti panaudoti visokių medžių lajų formavimui, sukuriant kubo, rutulio ir kitokio pavidalo lajas. Tačiau svarbiausia, kad visi šie darbai būtų kuo sudėtingesni ir brangesni.

Taip pat tvarkant aplinką ypač svarbus dangų panaudojimo klausimas. Rekomenduojama, kad dangos būtų kuo brangesnės ir margesnės. Geriausia naudoti granito plokščių ir trinkelių dangas, nors jos tai vietai ir netiktų. Be to, granito plokštės galėtų būti ne tik tradiciškai stačiakampės, bet ir ištęstos formos, smailais, įstrižais kampais, kurias sudėtingiau kloti ir daugiau kainuoja. Naudojant trinkelių dangas, labai svarbu, kad būtų kuo daugiau grindinio spalvų ir įvairių raštų. Ypač iškilmingai atrodo pėsčiųjų gatvė, išklota raudonų trinkelių „kilimu“, o įspūdį dar sustiprina jos viduryje išdėstytos įvairios gėlių vazos – vaizdas tiesiog stulbinantis. Dar didesnį efektą galima pasiekti, raudonomis trinkelėmis išklojus visą aikštę arba išdėsčius joje šalies trispalvę, tautinių audinių raštus ir pan. Reikia manyti, kad parodyta mūsų „aukštoji kultūra“ ir „subtilus“ skonis bei sugebėjimas „įsisavinti“ ES pinigus tikrai gali priblokšti kiekvieną, atvykusį iš kitų šalių.

Dar viena galimybė išleisti daugiau Europos pinigų – lygioje aikštėje supilti kalnelius, suformuoti bangas ar atlikti kitokius žemės darbus. Tada gali atsirasti įvairios atraminės sienelės, laipteliai, vingiuoti takeliai, akmenų sutvirtinimai – ir vaizdas, ir kaina tiesiog „pasakiški“. Be to, kokia viešoji erdvė (aikštė, skveras ar parkas) be fontano, kurį tiesiog būtina įrengti. Tačiau, jeigu paaiškėtų, jog vieno fontano per mažai ar jis pernelyg pigiai kainuoja, tuomet vertėtų daryti fontanų kaskadas arba suformuoti upelį su vingiais, tilteliais ir augmenija. Galima tik įsivaizduoti, kaip įvykdžius šiuos ar kitus panašius darbus, džiaugsis atitinkamos ministerijos šefas – pinigų dalintojas ir savivaldybių veikėjai – pinigų gavėjai bei jų naudotojai, kad ES lėšos, skirtos regionų plėtrai, yra sėkmingai „įsisavintos“.

Remiantis minėtu šalies patyrimu, čia pateikti „vertingi patarimai“, kaip geriau ir daugiau išleisti Europos pinigų, apsieinant be naujų darbo vietų kūrimo, emigracijos stabdymo, regionų urbanistinės plėtros vystymo ir kt. darbų, kuriuos vykdyti reikalinga vadovų kompetencija, strateginis mąstymas, organizaciniai gebėjimai, o jų, deja, gerokai stokojama.

Liucijus Albertas Dringelis yra Lietuvos architektas ir kraštovaizdžio architektas, humanitarinių mokslų daktaras, apdovanotas LKAS žymeniu „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/liucijus-dringelis-vertingi-patarimai-kaip-geriau-greiciau-ir-daugiau-isleisti-europos-pinigu-18-1089522

Autorius: LKAS