rugpjūčio 27, 2019 LKAS naujienos Komentarų: 0

2018 m. Kurtuvėnų regioniniame parke  vykusio tapybos, fotografijos ir kraštovaizdžio architektūros plenero „Vietos dvasia ir vietos matymas“ darbų paroda Kurtuvėnų dvaro svirne buvo eksponuojama ištisus 12 mėnesių. 2019 m. rugpjūčio 10 d. ją pakeitė nauja, antrojo plenero Kurtuvėnuose „Vietos dvasia ir vietos matymas 2019“ darbų paroda.

2019 m. plenere dalyvavo ir darbus parodoje eksponuoja Laima Ašakaitė, Liutauras Griežė, Karolis Grušas, Aušra Jasiukevičiūtė, Daiva Kairevičiūtė, Laimutė Širvydienė, Vaiva Deveikienė, Steponas Deveikis, Egidijus Vidrinskas. Edukaciniu indėliu plenero programoje prisidėjo Mantas Pilkauskas, Dovilė Pilkauskienė, Natalija Vilkelienė-Griežė. Pokalbiai su Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiuoju specialistu Dariumi Ramančioniu, kitais miestelio bendruomenės nariais, pasidairymai po Žemaičių aukštumos rytinių pašlaičių kalnelius ir klonius plenero dalyviams teikė naujų meninių įspūdžių ir pajautų, provokavo ir skatino menines įžvalgas.  Pamatėme, bandėme pajausti, suprasti, pasiūlyti savo interpretaciją drobės plokštumoje, popieriaus lakšte ar molio gniužule.

  Skirtinga darbų autorių meninė patirtis ir profesinė jausena teikė plačią temų ir darbų technikų spektrą.  Kažkaip daugiau, atidžiau pažvelgta į apylinkių vandens telkinių pakrantes, nendrių sąžalynus. Daugelį viliojo Kurtuvėnų bažnyčios vaizdas. Plenero dalyviai turėjo progos aplankyti bažnyčios laidojimo rūsius, pasidairyti palėpėje ir bokštų užkaboriuose, fotografuoti. Kaip ir pernai, apylinkių hidrografiją, krašto reljefo provaizdį, architektūros objektus atvaizdavo keliolika tapybos darbų.

Netgi skulptoriai Liutauras Griežė ir Aušra Jasiukevičiūtė savo pajautas Kurtuvėnuose įprasmino tapybos drobėse. Aušra molio lipdiniu ir žemės spalvomis ant tapybos drobių atidavė pagarbą Rytų Žemaitijos kraštovaizdžio formoms – Girnikų šventkalniui, ežerų duburiams. Dailininkė Daiva Kairevičiūtė, pernai maloniai nustebinusi gyvu ir pagauliu floros vaizdavimu, šiemet pateikė keramikos darbą „Žiestiniai žiedai ir kiti žiediniai“ ir mišrios technikos floristinius paežerės paveikslus. Laima Ašakaitė tapė ir fotografavo, ji mūsų plenere buvo naujokė.

Du autoriai – kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas ir filologė, kelionių vadovė Laimutė Širvydienė  – piešė tušu, pieštukais, mišria technika, Egidijus – kultūrinio ir gamtinio kraštovaizdžio vaizdus, Laimutė – vietos ir plenero reportažus. Jos greitopieša, eskizuojant pagauti Kurtuvėnų dvaro sodybos, miestelio vaizdai ir plenero grupės dalyvių elgsena grafikos lakštuose fiksuoja akimirkos įspūdį. Parodoje eksponuojamas pernai  Aldonos Dobrovolskienės nutapytas Kurtuvėnų dvaro svirnas. Šios tapytojos drobėse užfiksuojamų aplinkos vaizdų spalvinė dermė ir raiška akademiškai nuosekli ir ori.

Parodoje pateikti kraštovaizdžio architektūros projektiniai pasiūlymai tėra idėja, konceptualus tekstas ar nuoroda, bet ne išbaigtas sprendinys. Tai informacija sielos virpuliui, gal netgi prieštarai sukelti, kitokiai minčiai gimti padėsiantis artefaktas ant kartono stendo. Tarp jų – kolektyvinės minties eskizas – prieigos prie vandens telkinio, pėsčiųjų tako idėja, jau seniai brandinama Kurtuvėnų bendruomenės ir Kurtuvėnų regioninio parko specialistų.

Pernai eksponuotas Ventos ir Dubysos kanalo Bubių ruožo aktualizavimo ir tvarkymo programos eskizas šiemet papildytas ir pakeistas nauja Vaivos Deveikienės impresija, kuriai gimti padėjo kurtuvėniškių 2019 m. žiemą sukurtas 101 paveikslas Lietuvos Nepriklausomybės sukakčiai. Šiaulietis kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas pratęsė savo kadaise Klaipėdos universitete rengto bakalauro baigiamojo darbo temą Bubių Zubovo miško parko gaivinimo ir tvarkymo idėją, jis eksponuoja naują, tokį juvelyrinį parko maketą. Atstatytas tiltelis į Ąžuolų alėją sudaro galimybę šį parką lankyti, jį „įveiklinti“. Tam reikėtų pravalyti ir nušienauti buvusių takų trasas puikiame medyne.

Stendas „Kas formavo Lietuvos ir Žemaitijos dvarų parkų estetiką. Medžiaga dvarų parkų gaivintojams“ (aut. Steponas Deveikis) sulaukė (ir, tikimės, sulauks) lankytojų dėmesio kaip trumpa santrauka, kokias knygas vartė ir skaitė, kokias menines nuostatas aiškinosi XIX a. dvarininkai, pasiryžę sukurti savo arkadijas ar rojaus sodus. Kurtuvėnų Pliateriai turėjo ką skaityti lenkų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Kurtuvėnų, Kelmės, Šaukėnų ir kitų aplinkinių dvarų parkų rekonstrukcijos autoriams stende nurodytus ar kitus XIX a. parkų meno leidinius irgi reikėtų pavartyti ir paskaityti.

Kurtuvėnų dvaro svirno ekspozicijų salėje atidarant dailės, fotografijos ir kraštovaizdžio architektūros plenero „Vietos dvasia ir vietos matymas 2019“ darbų parodą buvo pasidžiaugta kūrybinio darbo ir bendravimo su Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos specialistais ir kurtuvėniškiais savaite, vienų kitiems padėkota už geranorišką ir nuoširdų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, pagalbą. Parodą aplankė, pasidžiaugė darbų ekspozicija ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Stasys Tumėnas.

Steponas Deveikis, plenero koordinatorius, 2019-08-22

Autorius: LKAS