gegužės 20, 2019 LKAS naujienos Komentarų: 0

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) naujoji ekspertų taryba 2019-05-16 posėdyje svarstė, tačiau nesutarė ir nesuformulavo vieningos nuomonės dėl Sapiegų parko Vilniuje projekto. Netgi baroko stiliaus atkūrimo idėjai nebuvo pritarta.

Dar 2015 m.  LKAS forume ir leidinyje „Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija“ prof. habil. dr. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis kvietė imtis žygių apleistiems seniesiems Vilniaus parkams atkurti ir liudyti kultūros istoriją. Juk mieste, pasak garsaus urbanisto teoretiko Lewiso Mumfordo (1986), „laikas tampa regimas – nes ilgaamžiai paminklai ir architektūros objektai daug akivaizdžiau ir įspūdingiau nei bet kurie rašytiniai šaltiniai ar dokumentai atskleidžia ir išryškina vienos ar kitos epochos žmonių gyvenimo būdą.“

Vilnių laikydami baroko miestu ir taip jį pristatydami pasauliui, kultūrinio turizmo industrijai, neturime išlikusių baroko parkų, jie sunyko arba buvo perprojektuoti. Tik Sapiegų parko legenda nuo seno buvo gyva ir plačiai aptarinėjama parkotyros specialistų (E. Brundaitė, K. Labanauskas ir kt.). Jau minėtame leidinyje prof. K. Jakovlevas Mateckis džiaugėsi, kad „turime puikią galimybę Vilniaus Antakalnyje, iškėlus ligoninę restauruoti Sapiegų barokinius rūmus ir atkurti barokinį parką, nepažeidžiant jų kompleksiškumo ir stilistinio vieningumo, įprasminant LDK didikų Sapiegų giminės istorinį reikšmingumą. […] Tai būtų puikūs šalies sostinės Vilniaus aukštos materialinės ir dvasinės kultūros europinio lygio pavyzdžiai“.

Sapiegų parko priešprojektiniai tyrimai – jų atlikta daug ir profesionaliai, tarp jų ir archeologiniai tyrimai, istoriniai tyrimai – paliudijo išlikusius pėdsakus ir parko struktūros fragmentus, artefaktus, kurie leidžia modifikuoti ir atkurti barokinio parko vaizdinį ir dvasią. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ kolektyvas (projekto vadovė kraštovaizdžio architektė Jurga Silvija Večerskytė Šimeliūnė) ėmėsi kilnios misijos – projektuoti parko atkūrimą.  Kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija, o ką jau sakyti apie Rusijos Sankt Peterburgą  – turi puikių barokinių ansamblių pavyzdžių. Lietuvoje, Vilniuje tai būtų tik replika, maža parafrazė baroko tema. Tačiau ir ji sulaukė visuomenės prieštarų ir „pasišiaušimo“. Įvairių judėjimų ir komitetų vadovai, turintys politinę valdžią ir netgi žinodami, kad želdynai yra svarbi miesto investicinio klimato ir miestiečių gyvenimo gerovės prielaida (ne pažodžiui cituojame Vilniaus miesto merą), šioje vietoje krūpčioja ir tūpčioja, nesiryžta nuspręsti.

Širšalo dvasios ir neapsisprendimo kupina ir LKAS Ekspertų taryba. 2019-05-16 LKAS Ekspertų tarybos posėdyje nesugebėta suformuluoti aiškios pozicijos dėl Sapiegų parko projekto. Pro sodininko ar dendrologo prizmę žiūrint – kas ir kam ekspertui tas Vilniaus barokas. Želdynų projekto vadovo atestatas ar akademinės pareigos kai kam leidžia jaustis svarbiomis personomis ir … neturėti nuomonės. Net nežinoti, kaip tie projektai vykdomi. Svarbu tik aklai (o gal ir pavydžiai) kritikuoti detales, o visumos „nematyti“. Net nesigilinti į internete pateiktą projekto ir tyrimų medžiagą (pvz., šalinamų želdinių planą ir žiniaraščius). Apgailestaujame…

LKAS informacinė tarnyba, 2019-05-17

P. S.  Interneto portalai 2019-05-20 pranešė, kad atnaujinami Sapiegų parko tvarkymo darbai. Vilniaus miesto savivaldybės portalas vilnius.lt  teikia bendrą pranešimą  ir išsamų atsakymą Vilniaus miesto Antakalniečių bendruomenei. Jame dar kartą išsakomi argumentai ir teikiamos nuorodos į projekto ir ekspertizių dokumentus.

LKAS informacinė tarnyba, 2019-05-20

Autorius: LKAS