vasario 17, 2019 LKAS naujienos Komentarų: 0

metų pradžioje, sausio 12-ąją, susibūrėme priešais dabartinį VGTU Architektūros fakultetą – daugelio  ir mano taip pat  Alma mater,  esančiuose Umiastovskių rūmuose, pasitikdami naują leidinį apie kraštovaizdžio architektūrą ir ją kuriančius žmones. Leidėjų  valia knyga  keliaujančiais puslapiais atkreipė dėmesį  į mano beveik penkių dešimčių aktyvios profesinės veiklos kelią ir jubiliejinę gimimo datą. Renginio metu teko patirti daug malonių išgyvenimų, sukėlusių ir tebežadinančių dėkingumo jausmą.

Visų pirma dėkoju savajai profesinei Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungai, jos valdybai su pirmininku Mantu Pilkausku priešakyje už dėmesį mano 46  metus kurtai kraštovaizdžio architektūros  darbų  kraitei, džiuginančiam įvertinimui, suteikiant žymenį  „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“. Apdovanojimą priimu kaip mūsų bendro darbo apibendrinimą, jo prasmės suvokimą ir tolimesnės veiklos postūmį.

Dėkoju Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriui ir jo pirmininkui Linui Naujokaičiui už kūrybingą bendradarbiavimą,  glaudžiai siejant kraštovaizdžio architektūros, architektūros ir urbanistikos veiklas.

Dėkoju Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui už padėką, įvertinant mano – dviejų kadencijų  Vilniaus miesto visuomeninės Kraštovaizdžio architektūros komisijos pirmininko – veiklą ir darbą, skleidžiant kraštovaizdžio architektūros idėjas, steigiant ir puoselėjant Vilniaus miesto saugomas teritorijas, kultūros paveldo objektus, tvarkant miesto aplinką.

Dėkoju Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriui Vidmantui Bezarui už ilgą drauge nueitą kelią, kuriant  Lietuvos kraštovaizdžio valstybinės apsaugos mechanizmus. Veiklą, kurios baruose matome viso specialistų rato, tarp jų ir visų mūsų mokytojo geografo profesoriaus Pauliaus Kavaliausko,  neįkainojamą indėlį. Šiandien dėkoju V. Bezarui už  jo vadovaujamo departamento padėką – mano veiklos pripažinimą kultūrinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų tvarkymo baruose.

Dėkoju visiems sveikinusiems ir dalyvavusiems sausio 12 renginyje.  Atmintyje veriasi mieli ir brangūs ilgamečių bendražygių – Konstantino Jakovlevo Mateckio, Jono Jakaičio, Rimanto Klimo,  Romualdo Survilos, Vaivos ir Stepo Deveikių, Neringos Jarašūnienės, Virginijaus Skardžiuko ir daugelio kitų vardai ir veidai. Šalia jų rikiuojasi bičiuliai, padovanoję savo profesijų patirčių ir žmogiškos šilumos – iškilus mūsų valstybės diplomatinio korpuso veteranas Šarūnas Adomavičius ir visa jo profesinėje  teisės sargyboje veikianti  šeima, inžinerinės pramonės asociacijos steigėjas Vaclovas Šleinota,  rekreacinės statybos asas Algimantas Šiukšta ir visa jo darbšti komanda, verslo vadovė Vilgelmina Podlipskienė ir dar visas būrys šviesių profesionalų. Širdį šildo gausus ir patikimas giminaičių – pusbrolių ir pusseserių, jų vaikų ir nuosavų vaikų būrys. Gera, kai po vienu stogu galime rasti bendrą kalbą visi – kolegos, draugai, artimieji. Tai ne tik  vieno renginio džiaugsmas. Tai  mūsų tęstinumo per bendrystę prielaida.

Baigdamas dar kartą grįžtu prie pradžios ir dėkoju prisidėjusiems prie leidinio „Kraštovaizdžio ir žmogaus architektūrinės atodangos. Architekto A. Mituzo keliu“  dvasinio ir fizinio atsiradimo – kūrėjams, leidėjams, rėmėjams, pristatytojams, o ypač LKAS, profesoriui Gintarui Stauskiui, architektui Leonardui Vaičiui, UAB „Petro  ofsetas“, UAB „Litbana“, ilgamečiam partneriui UAB „Rekreacinė statyba“.

Mieli bičiuliai, kolegos, bendraminčiai ir oponentai, jūs drauge su atliktais darbais esate didžiausias mano turtas. Tariu nuoširdų ačiū, kad buvome, esame ir veikiame drauge.  Kiek turėsiu jėgų, skirsiu jas mūsų visų bendram reikalui – nuostabiajam Lietuvos kraštovaizdžiui, jo tvarumui ir baltiškajai kraštovaizdžio architektūros tradicijai bei naujovėms – kurti, diegti, vertinti, skleisti.

Pagarbiai,

Alvydas Mituzas

Autorius: LKAS