2019 spalio 25 d. LR aplinkos ministerijoje įvyko seminaras Viešųjų erdvių reglamentavimas teisinėje sistemoje. Seminare dalyvavo apie 50 dalyvių iš Lietuvos savivaldybių, Aplinkos ministerijos, universitetų, LKAS ir LAR.

Seminaro metu projekto rengėjai iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pristatė pagrindinius siūlymus ir kvietė diskutuoti viešųjų erdvių, želdynų ir kraštovaizdžio planavimo ir projektavimo srities reglamentavimo teisinėje sistemoje klausimais. Analizės užsakovas yra LR Aplinkos ministerija.

Sveikinimo žodį tarė LR aplinkos viceministras Marius Narmontas. Po penkių pranešimų vyko diskusija.

Alvydas Žickis (LKAS, VDU) skaitė du pranešimus. Pirmasis – Viešoji erdvė mieste ir jos funkcijos (sąvokos profesinėje literatūroje ir teisės dokumentuose Lietuvoje ir užsienyje, aktualūs visuomenės poreikiai). Pranešime nagrinėjama „laisvosios erdvės“ sąvoka, taikoma sociologijoje, urbanistikoje, apimanti visus miesto viešuosius susisiekimo ir žalumos bei vandenų plotus (vok. Freiraum). Vienu atveju žaluma nusako pagrindinę vietos funkciją (želdynas), kitu atveju yra kitų pagrindinių funkcijų – statybos ir susisiekimo funkcijų papildinys (daugiabučių kiemas, gatvė). Pastaruoju atveju laisva erdvė blogiau išnaudojama (pagrindinių funkcijų pakraščiai, distanciniai plotai). Šiandien vienas svarbiausių kraštovaizdžio architektūros uždavinių – disfunkcionalią miesto erdvę pertvarkyti į funkcionalią.

Antrasis – Valstybės kompetencijos aktualiais viešųjų erdvių naudojimo aspektais Lietuvoje ir užsienyje (klasifikavimas, normavimas, inspektavimas, konsultavimas).  Jame aptartos pagrindinės aktualijos. Želdynas – savitas projektavimo objektas (ne statinys). Nuoseklus miestų statybos valdymas dviejų pakopų teritorijų planais: detalusis planas – baigtinė miesto planavimo grandis. „Laisvosios erdvės“ tvarkymo planas – integrali detaliojo plano dalis. Detalųjį planą seka žemėtvarkos (konsolidacijos) planas nuosavybės ribas pertvarkant pagal gamtines ribas. Įstatyminis infrastruktūros mokestis.

Pranešėjos Vaiva Deveikienė (LKAS, Vilniaus m. sav.) ir Jūratė Paragytė (LKAS, Utenos raj. sav.) kalbėjo apie savivaldybių kompetencijas formuojant lauko erdves (planavimas, projektavimas, įkūrimas ir priežiūra, nuosavybės santykiai, struktūriniai padaliniai). Pateikė kelis siūlymus.

Vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje apibrėžtas savivaldybės funkcijas reikalingos kraštovaizdžio architekto kompetencijos teikiant administravimo ir gaunant planavimo, projektavimo, įrengimo ir priežiūros paslaugas.

Miestų bendrieji planai numato potencialius kraštovaizdžio architektūros objektus (gamtinis karkasas, želdynų sistema, pakrantės ir kiti žalieji plotai), tačiau neišsprendus žemės nuosavybės klausimų, neįmanoma kokybiškai realizuoti bendrojo plano sprendinių. Siekiant sklandaus savivaldybės funkcijų įgyvendinimo kraštovaizdžio architektūros srityje siūlome koreguoti LR Žemės įstatymą:

1) 45 straipsnį papildyti želdynų teritorijų paėmimu visuomenės poreikiams;

2) Žemės sklypų konsolidaciją taikyti ir miestų teritorijoms.

Kraštovaizdžio architektas turėtų dalyvauti visuose objektuose, kur yra sprendžiami tam tikros teritorijos ar sklypo tvarkymo klausimai pradedant teritorijos analize, rengiant projektinius pasiūlymus ir techninį projektą, vykdant autorinę priežiūrą. Kraštovaizdžio architektas taip pat turėtų dalyvauti inžinerinės infrastruktūros (ypač lietaus vandens tvarkymo) projektuose nuo jų rengimo pradžios iki įgyvendinimo. Siekiant šio tikslo reikalinga koreguoti susijusius Statybos techninius reglamentus.

Gintaras Stauskis (LKAS, VGTU) skaitė pranešimą – Visuomenė ir kraštovaizdžio architektūra (dalyvaujamasis planavimas, projektavimas ir priežiūra). Siūlė: į miesto (kraštovaizdžio) tvarkymą visuose projekto etapuose įtraukti visus proceso dalyvius; užtikrinti subalansuotą skirtingų visuomenės grupių atstovavimą; derini tradicinius, modernius ir priešakinius metodus bei įrankius; užtikrinti profesionalią konsultacinių paslaugų kokybę;  visuomenės aspektą integruoti į esamas ir rengiamas kraštovaizdžio architektūros specialistų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas.

Mantas Pilkauskas (LKAS pirmininkas, VDU) kalbėjo apie kraštovaizdžio architektų profesinę kvalifikaciją.

Kraštovaizdžio architekto kvalifikacijai keliami reikalavimai yra skirtingi įvairiose ES šalyse. Tarptautinė kraštovaizdžio architektų sąjunga (IFLA) siekia, kad kraštovaizdžio architektūra taptų reglamentuojama profesija ES ir būtų taikomi vienodi standartai visoms ES šalims. Dabartinė Želdynų projektų rengimo vadovų atestavimo sistema tik iš dalies sprendžia kvalifikacijos užtikrinimo ir specialistų identifikavimo klausimus Lietuvoje. Želdynų projektų rengimo vadovų atestatai išduodami LR Aplinkos ministerijos nepripažįstami statybos leidimų išdavimo procese, nes želdynų projektai derinami pagal Statybos įstatymą, o ne pagal Želdynų įstatymą.

Pasiūlymai tobulinti Želdynų projektų rengimo vadovų atestavimą: 1) į esamą statybos leidimų išdavimo sistemos („infostatyba“) statinių klasifikatorių papildyti įtraukiant „Želdyno teritorija su jame esančiais statiniais“. 2) esamiems Želdynų projektų rengimo vadovams suteikti teisę projektuoti nesudėtingus statinius (tai leistų suderinti projektus ir gauti statybos leidimus parkams ir skverams, kuriuose yra nesudėtingų statinių, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikštelių); 3) želdynų projektų rengimo vadovo ar projekto dalies vadovo reikalauti ne tik atskirųjų želdynų projektuose, bet ir teritorijų planavimo, infrastruktūros projektuose, daugiabučių gyvenamųjų namų ir privačių žemės sklypų tvarkyme.

Seminaro medžiagą pateikiame atskiruose dokumentuose, kuriuos galite parsisiųsti.

VER_aktualijos_Zickis_2019-10-25

VER_savokos_Zickis_2019-10-25_LKAS

KA_savivaldybese_20191025_LKAS

KA_profesine_kvalifikacija_20191025_LKAS

Kviečiame pasiūlymus siųsti iki 2019 spalio 11  d., el. paštu info@lkas.lt

Mantas Pilkauskas, LKAS

Autorius: LKAS