Varšuvos įspūdžiai

Varšuvos įspūdžiai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Želdininkystės studijų programos studentai su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos nariais aplankė naujausius Varšuvos želdynus. Ekskursiją birželio 6–8 dienomis organizavo Universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė Aušra Blinstrubienė ir Sąjungos pirmininkas Mantas Pilkauskas. Kelionės įspūdžiais dalijasi Alvydas Žickis, Želdininkystės studijų programos dėstytojas.

Ačiū organizatoriams, padovanojo trumpą ir turiningą kelionę. Varšuvos įspūdžiai pranoko lūkesčius (nebuvau daugiau kaip 40 metų). Pro autobuso langus bėgo plačios gatvės, aikštės ir skverai – lenkų urbanistai, matyt, siekia neužgrūsti miesto pastatais. Sodas ir ant Varšuvos universiteto bibliotekos stogo. Vijokliais apipinti takeliai, suoleliai dviems, pievelės, angos į interjerą ir panoraminiai vaizdai – vienas didžiausių Europoje viešas želdynas ant stogo (1,5 ha ploto). Atidarytas 2002 m., kraštovaizdžio architektė Irena Bajerska.

Sunku patikėti, bet prieš 75 metus tiesioginiu Hitlerio nurodymu lenkų sostinė buvo beveik sunaikinta: griuvėsių tūris siekė 20 mln. kub. metrų. Atstatytosios miesto teritorijos lygis 1,5 m aukštesnis nei iki karo. Šią tragediją kaip unikalų miestų statybos faktą primena knygos „Miestai ir geologija“ autorius Robert F. Legge.

Gyva, pilna žmonių, tačiau per Vyslos potvynius užliejama krantinė su plūdriomis kavinėmis – Vistula bulvaras. Betono siena atskiria aukščiau esančią gatvę ir sudaro triukšmo užuolanką. Kitoje upės pusėje vyrauja laisva gamta, ten žmonės taip pat gausiai renkasi, naktį kūrena laužus.

Vyslos krantuose ar Karalių kelyje iš Varšuvos pilies į Krokuvą senamiestyje vakarais verda toks pat didmiesčio gyvenimas kaip Helsinkyje, Diuseldorfe ar Kopenhagoje. Sovietmečiu kartu su studentų architektų grupe buvau išleistas į Lenkiją – užsienį atlikti mokomąją praktiką. Tada sužavėjo bendraamžių laisva dvasia – artėjo lenkų nepriklausomybės sąjūdis, kurį vėliau suformavo Solidarumas.  

Daugumą aplankytų objektų, kuriuos mums atrinko Vainius Pilkauskas, projektavo kraštovaizdžio architektai Dorota Rudawa ir Patryk Zaręba, įmonės „RS Architektura Krajobrazu“ partneriai. Kaip minėtąjį Vistula bulvarą (su kolegomis laimėtas projekto konkursas, etapais įgyvendintas 2015–2019 m.), Hoover skverą Karalių kelyje, kuriame sutemus prisėdome pailsėti ir paklausyti muzikos (įgyvendintas 2008 m.), Wiśniowy verslo sodą (I fazė įgyvendinta 2012 m.), Nacionalinio stadiono prieigas (2012 m.). Abu autoriai kraštovaizdžio architekto išsilavinimą įgijo Varšuvos žemės ūkio universitete (Dorota studijavo taip pat Varšuvos technikos universitete, JK ir Nyderlandų universitetuose).

Su bendrakeleiviais – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studentais svečiavomės šiame giminingame universitete (lenk. Szkoła Główna Gospodarstwa Wiejskiego w Warszawie, sutrumpintai SGGW). Susipažinome su kraštovaizdžio architektūros studijų programa – panaši želdininkystės studijų programa vykdoma VDU Žemės ūkio akademijoje. Pusdienį praleidome Sodininkystės, biotechnologijų ir kraštovaizdžio architektūros fakulteto meno dirbtuvėse ir sode Krasinskių rūmų teritorijoje, kur įsikūręs universiteto rektoratas, bei aplankėme pagrindinį fakulteto pastatą studentų miestelyje, apžiūrėjome magistro baigiamųjų darbų parodą. Manau, mūsų studentai įsitikino kraštovaizdžio architekto profesijos perspektyva: pasak lenkų dėstytojų, Varšuvos savivaldybėje dirba 40 kraštovaizdžio architektų.

Gyvenome puikioje vietoje – šalia didžiausio Varšuvoje Łazienki parko, įkurto XVII a. pastačius karališkąjį maudymosi paviljoną. Svarbiausi naujo klasicistinio parko laikotarpio kūriniai susieti su to paties vardo ežeru ir upe. Dauguma parko pastatų per karą buvo sudeginti, tačiau, palyginti su senamiesčiu, gerai išsilaikė ir buvo visiškai atstatyti. Tai tikras istorinis parkas, kuriame iki šiol išlikusi XIX a. lenkų romantizmo dvasia.

Nesužavėjo atkurtas Karališkosios pilies parkas (baigtas 2019 m.) Vyslos šlaite pasikeitusioje padėtyje – baroko interpretacija priešais greitojo eismo gatvę. Nuklydęs mintimis nepergyvenu, kad atsisakoma įgyvendinti Vilniaus barokinio Sapiegų parko atkūrimo projektą...

Aplankėme ir „Maršalkovską“ su atmintinu dangoraižiu pagal Maskvos Lomonosovo universiteto pavyzdį. Stalino padovanotas 1955 m., jis buvo antras po savo pirmtako aukščiausias pastatas Europoje ir iki šiol tebėra aukščiausias Lenkijoje – 237 metrai. Iš savo studijų laikų pamenu Varšuvos urbanistų planus nustelbti jį naujais aukštybiniais pastatais. 1970 m. šalia jo buvo pastatytas antras mieste dangoraižis, o dabar jų mieste jau 20. Stalininių rūmų ašyje stovintis dekonstruktyvus bokštas Złota 44 (architektas Danielis Libeskindas) – aukščiausias ES gyvenamasis pastatas (52 aukštų ir 192 m aukščio, pastatytas 2013 m.). Statoma 10 dangoraižių, dar 8 – projektuojami. Aukščiausias statomas ES – Varso Tower bus 310 m aukščio (architektai Foster + Partners, statybą planuojama baigti 2020 m.). Tačiau besivaržančių bokštų papėdėje, kaip ir kituose miestuose, pasigedome patrauklios žmonių bendravimo ir poilsio erdvės. 1. Viešasis želdynas ant Varšuvos universiteto bibliotekos stogo

 2. Darželis po Wiśniowy verslo sodo pastato langais

 3. Wiśniowy verslo sodo fragmentas

 4. Uždaras daugiabučių kiemas

 5. Vaizdas į atkurtąjį baroko sodą ir Vyslą nuo Varšuvos karališkosios pilies sienos

 6. Kraštovaizdžio architektūros istorikė dr inż. Dorota Sikora ir LKAS pirmininkas Mantas Pilkauskas su ekskursijos dalyviais Krasinskių rūmų (dabar – universiteto) sode

7. Sodininkystės, biotechnologijų ir kraštovaizdžio architektūros fakulteto meno dirbtuvėse su lenkų studentais

8. Lenkų studentų tapybos darbai

9. Meno dirbtuvių sode su menotyrininke dr hab. Katarzyna Krzykawska

10.Lenkų studentų meno darbai 

11. Priešgaisrinis įvažiavimas į kvartalą 

12.Łazienkų rūmai ir parkas šiandien

13.Tvarkoma Nacionalinio stadiono veja           

Nuotraukų autorius Alvydas Žickis