Reformatų sodo Vilniuje projektas – ar tinkamas metas stabdyti ir radikaliai keisti projektą?

Reformatų sodo Vilniuje projektas – ar tinkamas metas stabdyti ir radikaliai keisti projektą?

2018 m. rugpjūčio pradžioje (7 ir 9 d.)  Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje (Pylimo g. 18) įvyko dar 2016 m. SĮ „Vilniaus planas“ parengto ir patvirtinto Reformatų sodo tvarkymo projekto (projekto autorė ir vadovė Jurga Silvija Večerskytė Šimeliūnė) pristatymai ir svarstymai – rugpjūčio 7 d. su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), rugpjūčio 9 d. – su plačiąja miesto visuomene. Prakilni, tauri bažnyčios erdvė turėjo kviesti ramiai dalykiškai diskusijai, tačiau būta nesusikalbėjimo, prasiverždavo aštresnis kategoriškas žodis ar nepasverta tezė.

Šie susitikimai ir svarstymai jau yra aprašyti Lietuvos žinių, Vilniaus miesto savivaldybės interneto portaluose: https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/reformatu-skveras-luzio-taskas-viesuju-erdviu-atnaujinimo-istorijoje-/270569 ;

https://vilnius.lt/lt/2018/08/10/diskusija-reformatu-sode-atnaujintas-taps-nauju-traukos-centru/

Keletą pastraipų ir minčių pateiksime iš LKAS susitikimo su projektų autoriais. Į susitikimą susirinko gausus dalyvių būrys, ne vien tik LKAS ar Reformatų bendruomenės nariai. Aktyviai dalyvavo akademinės bendruomenės atstovai, visuomeninių organizacijų ir meno kūrėjų asociacijų aktyvistai. Reformatų skvero (sodo) projektas parengtas ir patvirtintas prieš 2 metus, 2017 m. pabaigoje įvyko paminklo Reformacijai projekto konkursas. Konkurso laimėtoju pripažintas Vilniaus dailės akademijos profesorių skulptorės Dalios Matulaitės ir kraštovaizdžio architekto Juro Balkevičiaus projektas, kuris nebuvo palankiai sutiktas Reformatų sodo tvarkymo projekto autorių. Teko derinti nuomones ir sprendinius.

Reformatų sodo tvarkymo projekto autorė ir vadovė  Jurga Silvija Večerskytė Šimeliūnė, SĮ „Vilniaus planas“ direktorė, LKAS narė, pristatė projektą. Ji aptarė Reformatų sodo  vaidmenį miesto želdynų sistemoje, miesto kultūros istorijos naratyve, ekologinės būklės užtikrinimo sistemoje, miesto socialinėje sistemoje, pristatė projekto teritorijos istoriją ir vertybes, pabrėžė XX a. 9-ojo dešimtmečio skvero pertvarkymo darbų ideologinį sovietinį pobūdį (autoriai architektai G. Baravykas, G. Ramunis, K. Pempė). Autorė pristatė želdyno zonavimą pėsčiųjų srautų – takų sistemą ir planą, pabrėždama, kad esamas takas-„sausasis kanalas“  kerta evangelikų reformatų buvusių kapinių teritoriją. Pranešimo paraštėse liko faktai, kad aplinko projektuojamą teritoriją yra privačios nuosavybės intarpų, privačioje nuosavybėje yra Sinodo pastatas ir jo sklypas.

Reformatų sodo želdinių inventorizacijos 2007 m. vykdytoja kraštotvarkos architektūros veteranė Irena Daujotaitė aptarė želdinių būklę ir jų tvarkymo sprendinius. Želdyno inventorizacijos buvo nuolat atnaujinamos (2012 ir 2014 m.). Projekto ekologiniu privalumu buvo nurodyta tai, kad formuojamos lietaus vandens infiltracijos pievelės, o inžineriniai tinklai klojami takų trasose.

VGTU doc. J. Lavrinovič pabrėžė radikalių sprendinių (ateities projektams, ar šiam?) poreikį, kritikavo neviešą projektavimo eigą. Projekto autorė ir  vadovė atsakė, kad darbas su bendruomenėmis yra projekto užsakovo reikalas. Buvo paklausta apie gyvatvores (Regimantas Pilkauskas), apie informacinius stendus ir tvoros liekanų eksponavimą (Alvydas Žickis), apie projektavimo užduoties rengimą 2010 m. (Gintautas Tiškus), paminklo Reformacijos pradininkams Lietuvoje vietą. Paminklosaugininkas Vitas Karčiauskas pabrėžė, kad „čia yra autorinis projektas, takų sistema yra naujas kūrinys; takai sau, paminklas sau“. Kraštovaizdžio architektas R. Pilkauskas kritikavo „naivią vandens čiurkšlę“, teigė, kad reikia negenėtų gyvatvorių ir aptarė invazinių augalų sampratą.

Paminko Reformacijos pradininkams Lietuvoje autoriai J. Balkevičius ir D. Matulaitė pristatė 10 pilonų dešimčiai Reformacijos asmenybių idėją ir sprendinius, kuriuos kompromiso būdu derina su SĮ „Vilniaus plano“ projekto sprendiniais. LKAS valdybos narys, VGTU doc. A. Žickis išsakė kritiką, kad parko projektas yra perkrautas, želdyno erdvė yra suskaidyta, plano struktūra komplikuota ir nenuosekli. Žinoma, jis pripažino, kad LKAS narių nuomonės yra skirtingos, tačiau siūlė nepritarti parengtam projektui, tarsi užmiršdamas, kad projektas jau yra patvirtintas, laikantis visų jo rengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, ir jau yra pasirašyta jo įgyvendinimo finansavimo iš ES struktūrinių fondų sutartis.

Dėl projekto kokybės ir vertybinių pagrindų pasisakė LKAS nariai VGTU doc. dr. Jonas Jakaitis, KU prof. dr. Petras Grecevičius. Evangelikų reformatų kunigas Tomas Šernas pasidžiaugė išsakytomis mintimis ir pabrėžė, kad „Reformacijos mintys – švarios mintys, švari erdvė, demokratija ir paklusimas aiškiam standartui“. 

Iš susirinkusiųjų pylėsi klausimai: „Ar įmanomi pokyčiai?  Kodėl toks takų tinklas? Ar tikslingas toks zonavimas ir tokia elementų gausa?“ Baigiamuosius akcentus pabandė sudėti Vilniaus miesto mero patarėja architektė Dalia Bardauskienė. Ji pažadėjo, kad „praktiškai dar kalbėsime apie šį projektą“, paaiškino, kad savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas rengia Želdynų projektų svarstymo su visuomene nuostatus.

Paliko tokia neapibrėžta situacija, kai dalis svarstymuose dalyvavusių iniciatorių nori stabdyti projekto įgyvendinimą, kita dalis mato Reformatų sodo tvarkymo projekto korekcijų galimybes, treti kelia erzelį dėl detalių (Makio ieva, skroblai augs ar neaugs, kiek bus nukirsta medžių, kiek pasodinta ir pan.). Projekte išspręstas buvusio paminklo postamento (laiptų ir sauso betoninio lovio) iškėlimo klausimas yra esminis nedovanotinos kapinių naikinimo klaidos (ar piktadarystės) XX a. 9-ajame dešimtmetyje ištaisymo veiksmas.

Tvarkomas ir kuriamas skveras ar sodas pirmiausia yra pagarbos Reformacijos kultūrai ženklas. Taip turėtume suvokti ir kurti šį želdyną. Projekto stabdyti jokiu būdu negalima. Keisti, koreguoti? Manau tik tiek, kiek tai susiję su paminklo Reformacijai ir Reformacijos asmenybėms statymu. Paminklo vieta yra ne taškas plane, o erdvė, kurią pasirinko Lietuvos reformatų bendruomenės iniciatyva Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos skelbto konkurso nugalėtojai.  

Neapgaudinėkime savęs ir kitų su buvusio sovietinio paminklo pogrindininkams postamento išsaugojimu ar neišsaugojimu kaip pagrindiniu ginčo objektu ir projekto kokybės matu. Ten buvo evangelikų reformatų kapinės. Parodykime pagarbą mirusiems. Šios kapinės kviečia kurti ramybės ir taikos skverą. Tebūnie mūsų mintys kilnios... Pritarkime projektui iš esmės ir leiskime jį įgyvendinti. 

Steponas Deveikis, 2018-08-13

Redakcijos prierašas. Reformatų sodo tvarkymo projekto svarstymas ir kilusi diskusija dar kartą parodė, kaip reikalingas kraštovaizdžio architektūros viešųjų projektų aptarimas profesionalų bendruomenėje ir visuomenėje. Žadame tęsti diskusiją apie Reformatų sodą ir mūsų tinklalapyje. Kviečiame pasisakyti, parašyti savo nuomonę adresu: lkasforumas@gmail.com