Kretingos dvaro parkas ir didysis nežinomasis Johannas Larassas

Kretingos dvaro parkas ir didysis nežinomasis
Johannas Larassas

Steponas Deveikis, LKAS asocijuotas narys

Bene pirmąkart garsų ir produktyvų, tačiau mums nežinomą, Prūsijos kraštovaizdžio architektą Johanną Larassą (Johann Larass, 1820–1893) Lietuvos skaitytojui pristatė Lenkijos meno istorikė ir visuomenės veikėja prof. Malgožata Omilanowska (Malgorzata Omiłanowska), parengusi ir 2011 m. išleidusi įdomią studiją apie Palangą – Nadbaltyckie Zakopane. Poląga w czasach Tyszkiewiczow. Ši knyga Lietuvos dailės muziejaus ir Regionų kultūrinių iniciatyvų centro rūpesčiu 2014 m. išleista lietuvių kalba, pavadinta Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais (iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis, 399 p.) ir 2015 m. balandžio mėn. Palangoje, dalyvaujant autorei, pristatyta Lietuvos visuomenei. Knygoje (p. 172–174) aptariamas J. Larasso 1879 m. parengtas skvero Palangos centre projektas, spausdinama projekto kopija, skvero nuotrauka (apie 1890 m.),  užsimenama apie šio architekto projektus Kretingoje ir kitur.

Pastaruoju metu šį parkų kūrėją ir du jo Kretingos parko skverų brėžinius, parengtus 1879 m. kartu su Palangos skvero brėžiniu, nuolat pamini Kretingos muziejaus darbuotojai (Julius Kanarskas) ir miesto kultūrininkai (Jolanta Klietkutė). Naujausia Kretingos dvaro parko istorijos apžvalga, publikuota Kretingos muziejaus tinklalapyje (Kanarskas, 2017), pateikia šių brėžinių iliustracijas. Per Europos skaitmeninių archyvų portalą Olštyno archyve pavyko rasti du šio parkų kūrėjo brėžinius su 4 projektiniais objektais iš Lietuvos – skverų brėžiniais ir Kretingos oranžerijos arba žiemos sodo (Palmenhaus) projektu (Zbior planow, 2009). Tai išties Kretingos parko istorijai ir atkūrimo (restauracijos) darbams aktuali medžiaga.

Iki šiolei Kretingos dvaro parko kūrimo XIX a. istorija pasakojama paprastai – šalia rūmų pastatų buvo įkurtas prancūziškojo plano sodas, kitoje rūmų pusėje – angliškojo stiliaus parkas su tvenkiniais. Tyrinėtojai ir tekstų autoriai teigia, kad parko projektavimas buvo patikėtas dvaro matininkui Jonui Šostakui (apie 1830 – ?), o želdinius ir gėlynus formavo vengrų kilmės daržininkas, rūmų muzikantas Liudvikas Haidukas (1856–1914), daržininkystės mokslus baigęs Vokietijoje ir Austrijoje (Kanarskas, 2017).

Prūsijos parkų architekto Johanno Larasso, garsaus kraštovaizdžio architekto Peterio Josepho Lenné (1789–1866) mokinio, kūrybos faktas Kretingoje ir Palangoje yra nemažiau reikšmingas ir įdomus nei prancūzų kraštovaizdžio architekto E. André biuro indėlis kiek vėliau Palangoje. J. Larassas, gimęs Saksonijoje, baigęs sodininkų mokyklas ir universitetą, apsigyveno Bydgoščiuje (tuomet vadintame Brombergu) ir išplėtojo parkų projektavimo veiklą. Jis sukūrė keliasdešimt rezidencijų parkų Rytų ir Vakarų Prūsijoje, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse. Tarp J. Larasso užsakovų buvo ir lenkų iš Didžiosios Lenkijos – Wladyslaw Ląckis (parkas Posadove), Zygmuntas Ląckis (parkas Konine) ir Izabella Tyszkiewicz (parkas Sedlece) (Omilanowska, 2014, p. 174). Lenkijos valstybės archyvuose Olštyne ir Bydgoščiuje išsaugota apie 400 šio kūrėjo brėžinių.

Šiandien neįmanoma nustatyti, kaip nutiko, kad kretingiškis grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891; palangiškio Felikso ir jo brolių Lentvaryje, Užutrakyje tėvas) užsakė projektus būtent iš J. Larasso, puikaus ir populiaraus Prūsijos parkų kūrėjo. Bet tai neabejotinas faktas, nes Olštyno archyve  (Archiwum Państwowe w Olsztynie) rinkinyje Zbior planow Johannesa, Georga i Ernsta Larass (ok.1862–1942) saugomi du J. Larasso brėžiniai su 4 projektiniais objektais rodo, jog J. Tiškevičius buvo parkų meno vertę išmanantis užsakovas, o garsus kraštovaizdžio architektas tikrai dirbo Palangoje ir Kretingoje.  

Olštyno archyve (Archiwum Państwowe w Olsztynie) rinkinyje Zbior planow Johannesa, Georga i Ernsta Larass (ok.1862–1942) saugomi J. Larasso brėžiniai:

1) Projekt rabat na skwerzu w Polądze, Litwa, ok. 1880–1900; 28,5x62 cm; M apie 1:250; šiame brėžinyje – trys objektai, iš kurių vienas skirtas Palangai, kiti du – Kretingos parkui (PL-42-1364/0-125);
2) Palmenhaus zu Schloss Crottingen zugehöring Herrn Grafen von Tyszkiewicz, 1880; 32x48,5 cm; M apie 1:100; pateikia  oranžerijos arba žiemos sodo planą (PL-42-1364/0-21)


1 pav. Prūsijos architekto Johanno Larasso skvero Palangoje projektas, 1879. Šaltinis: Zbior planow..., Archiwum Państwowe w Olsztynie, sygn. PL-42-1364/0-125

Ankstesni J. Larasso parkų projektai buvo eksponuoti 1867 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Todėl neatmestina prielaida, kad J. Larassas ir E. André žinojo vienas kito darbus. 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje Lenkijos Varmijos ir Mozūrijos žemėse parodoje „Didysis nežinomasis. Johannas Larassas ir jo parkai“ (Wielki nieznany. Johann Larass i jego ogrody) plačiai eksponuota Olštyno ir Bydgoščiaus archyvuose saugoma medžiaga  (Zbior planow, 2009; Wielki neznany, 2016, 2017) pateikė naujos informacijos apie šį parkų kūrėją.

2 pav. Parodos „Wielki neznany. Johann Larass ir jego ogrody“ (2016, 2017) artefaktai.


3 pav. Prūsijos architekto Johanno Larasso projekto Kretingos parkui (parterio rabačių su fontanais) brėžiniai, 1879. Šaltinis: Zbior planow..., Archiwum Państwowe w Olsztynie, sygn. PL-42-1364/0-125

4 pav. Prūsijos architekto Johanno Larasso Kretingos žiemos sodo (Palmenhaus) projekto  brėžinys, 1880. Šaltinis: Zbior planow..., Archiwum Państwowe w Olsztynie, sygn. PL-42-1364/0-21
Žvelgiant į J. Larasso brėžinius galima pritarti lenkų parkų istorikų nuomonei, kad Larassas buvo meistras  panaudoti parkuose  esamus ežerus, tvenkinius ar upelius. Dažnai pakeisdavo jų kranto liniją, sukurdavo dirbtines salas, kurios sklypo aplinkumą padarydavo įdomesnę ir  suteikdavo galimybę kurti įvairias salų jungtis su žemynu. Savo projektuose, jis ypatingą dėmesį skyrė ne tik augalų parinkimui, bet ir pasirinkimui kaip juos geriau eksponuoti. Jo parkams būdingos vaizdų sąsajos, dėl kurių  jis vadinamas „peizažo tapytoju“ (Wielki neznany, 2016, 2017).


5 pav. Johanno Larasso parengtas Zygmunto Ląckio parko Konine (Lenkija) projektas.
Šaltinis: Zbior planow..., Archiwum Państwowe w Olsztynie, sygn. PL-42-1364/87

Tačiau grįžkime į Kretingos parko temą, J. Kanarsko tyrimus ir publikaciją.  Į pietus nuo rūmų buvo formuojamas prancūziškasis (geometrinio plano) parkas. Jį sudarė 4 stačiakampiai skverai, kuriuos juosė karpomų mažalapių liepų (Tilia cordata) alėjos. Liepos buvo karpomos 2 m aukštyje ir sudarydavo pavėsingą tunelį. Dviejų skverų projektus mes matome archyviniuose  brėžiniuose (1879) ir iliustracijose. Kiti du skverai, reikia manyti, buvo rengiami pagal tuos pačius, šiek tiek pakoreguotus, adaptuotus, eskizus. Kiekviename skvere buvo pasodinti gėlynai, dekoratyviniai medžiai ir krūmai, kuriuos juosė takai.

Šiaurės rytiniame skvere buvo įrengtas rožynas, šiaurės vakariniame, arčiausiai  pagrindinių vartų – puošnus gėlynas. Pietrytiniame ir pietvakariniame skveruose gėlių buvo mažiau, čia dominavo dekoratyviniai krūmai ir veja (Kanarskas, 2017). Skverų kampuose stovėjo skulptūros, viduryje – po fontaną, kurių baseinai buvo skirtingų formų. J. Kanarsko teigimu rožyno fontanas buvo aptiktas ir ištirtas 2006 m. Jo baseinas buvo 16 m ilgio ir 10,5 m pločio, akmenimis išgrįstu dugnu; sienelės išmūrytos iš degtų raudono molio plytų ir tinkuotos (Kanarskas, 2017). 

Kokybišką ir reprezentatyvią Kretingos dvaro parko būklę XIX a. pabaigoje puikiai iliustruoja šio laikotarpio piešiniai ir nuotraukos, saugomos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose. Palangoje gyvenusi ir Tiškevičių dvarus lankiusi fotografė Paulina Mongirdaitė (1865–1924) paliko puikių nuotraukų, foto albumų („Kretynga“, 1890), atvirukų ir kitų artefaktų, publikuojamų įvairiuose leidiniuose ir portaluose (Senasis Kretingos dvaro parkas, 2012; Kanarskas, 2017). Keletą šių vaizdų prisegame straipsnio pabaigoje.


6 pav. Prancūziškojo parko šiaurrytinio (kairėje) ir šiaurvakarinio skverų projektai, aut. J. Larassas, 1879. (Šaltinis: Kanarskas, 2017)


7 pav. Archeologinių tyrimų metu 2006 m. atkastų šiaurrytinio skvero fontano baseino liekanų Kretingos parke planas. Braižė Dovilė Jonkuvienė, Julius Kanarskas, 2006 (Šaltinis: Kanarskas, 2017)

Kretingos muziejaus specialistai yra parengę edukacinę programą „Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija“. Šios programos leidinyje (2012) – daug istorinių vaizdų, nuotraukų, pateikiamas parko aprašas. Johanno Larasso Kretingos rūmų ir parko ansamblio kūrimo brėžiniai taip pat galėtų tapti edukaciniu dalyku.


8 pav. Prancūziškojo parko Kretingos dvaro sodyboje šiaurrytinis skveras ir fontanas su gnomo skulptūra. Fotogr. Paulina Mongirdaitė, XX a. pradžia (Šaltinis: Kanarskas, 2017).

9 ir 10 pav. Šiaurvakarinis (kairėje; fotogr. Paulina Mongirdaitė) ir pietrytinis (dešinėje; fotogr. nežinomas) skverai su fontanais Kretingos parke, XX a. pradžioje (Šaltinis: Kanarskas, 2017).

Informacijos šaltiniai:

Kanarskas J. (2017). Iš Kretingos dvaro parko istorijos [elektroninis išteklius]. Kretingos muziejaus tinklalapis. Prieiga internete: http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/is-kretingos-dvaro-parko-istorijos (žiūrėta 2017-07-07)
Omilanowska M. ([2011] 2014). Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais / iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus.
Wielki neznany. Johann Larass ir jego ogrody parodos aprašymai (2016; 2017), elektroninis išteklius. Prieiga internete: http://olsztyn.ap.gov.pl/art/johann-larass-i-jego-ogrody; http://lidzbarkwarminski.wm.pl/profil/OranzeriaKultury/16451,Wielki-nieznany-Johann-Larass-i-jego-ogrody.html ; https://www.facebook.com/events/1784043755189179/  (žiūrėta 2017-06-02)
Zbior planow Johannesa, Georga ir Ernsta Larass (ok. 1862–1942). Prieiga internete: https://www.archivesportaleurope.net/ead-display/-/ead/pl/aicode/PL-42/type/fa/id/PL-42-1364_SLASH_0/page/1 (žiūrėta 2017-06-02)