Konferencijos, skirtos René André epochai, ataskaita, 1 dalis

Konferencijos, skirtos René André  epochai, ataskaita,
1 dalis 

Steponas Deveikis, konferencijos Organizacinio komiteto pirmininkas

Saulėtą 2017 m. rugsėjo 29 d. rytą į Trakų Vokės dvaro sodybą (Vilniaus miesto savivaldybė) susirinko per 60 kraštovaizdžio architektūros ir kultūros paveldo apsaugos specialistų, akademinės bendruomenės atstovų iš visos Lietuvos.  Čia vyko konferencijos „René André (1867–1942) epocha. Kraštovaizdžio architekto kūrybos laukas – nuo želdynų iki miestų planavimo“ sesijos ir susitikimai.

Trakų Vokės dvaro sodybos vaizdas iš paukščio (drono) skrydžio. SĮ „Vilniaus planas“ video medžiagos ištrauka, 2017.

Plenarinė sesija. Į konferenciją atvyko keturios iškilnios užsienio viešnios – parkotyrininkės iš Prancūzijos Florence André Olivier (Floransa Andrė Olivjė) ir Stéphanie de Courtois (Stefani de Kurtua), Lentvario grafo Vladislovo Tiškevičiaus proanūkė Lala Wilbraham, gyvenanti Anglijoje, ir jos kolegė, viena iš Pasaulio paminklų fondo Britanijoje (the World Monuments Fund in Britain) kūrėjų ir vadovių Victoria Andrew. Konferencijoje gausiu būriu dalyvavo Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ kraštovaizdžio architektų grupė, vadovaujama įmonės direktorės ir projekto Trakų Vokėje vadovės Jurgos Silvijos Večerskytės-Šimeliūnės, Trakų INP direkcijos darbuotojų trijulė, rajonų ir miestų savivaldybių architektūros ir teritorijų planavimo skyrių specialistai, Rietavo Oginskių kultūros istorijos ir Žemaičių dailės muziejų vadovai Vytas Rutkauskas ir Alvidas Bakanauskas, universitetų (KU, VGTU, KTU, ASU, VU) ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) mokslininkai ir lektoriai, LKAS nariai.


Bendras konferencijos salės vaizdas. Alvydo Mituzo nuotrauka, 2017.

Puikiai nusiteikusios ir išsamiam pranešimui apie Trakų Vokės dvaro rūmų ir parko tvarkymo projektą pasirengusios  SĮ „Vilniaus planas“ atstovės bendrauja su konferencijos Organizacinio komiteto pirmininku. A. Mituzo nuotrauka, 2017.

Konferencijos viešnios ir plenarinės sesijos pranešėjos prancūzės  Stéphanie de Courtois 9kairėje) ir Florence André Olivier prie Trakų Vokės dvaro rūmų. Alvydo Mituzo nuotrauka, 2017.

Konferencijos dalyvius pasveikino LKAS pirmininkas Alvydas Mituzas. Buvo perskaitytas konferencijos globėjo, Europos Parlamento (EP) nario Petro Auštrevičiaus sveikinimo laiškas. „René André paliko didelį indėlį Lietuvos kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos istorijoje, kartu su savo tėvu sukūręs keturis parkus, kurie dabar yra tarptautinės reikšmės paveldo objektai.  Jo idėjomis rėmėsi ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos architektai bei urbanistai“, – pabrėžė EP narys. – „R. André savo darbais įrodė, kad kraštovaizdžio kūrimas yra ne tik menas, bet ir mokslas. Tai išties sudėtinga veikla, reikalaujanti apjungti ne vieną sritį, paremta bendradarbiavimu ir visuomet pilna iššūkių. Palaikau Jūsų iniciatyvą išsaugoti šio talentingo kraštovaizdžio architekto ir urbanisto atminimą Lietuvoje  ir džiaugiuosi galėdamas pasveikinti visus susirinkusius į šią konferenciją paminėti 150-ųjų R. André gimimo metinių bei artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio.“ Šie gražūs žodžiai ir palinkėjimai tapo konferencijos moto. Kaip pabrėžė pranešėjos iš Prancūzijos, tokios konferencijos, skirtos René André, kol kas nesurengta ir jo gimtinėje. 


Intelektualių ir žavių damų draugija (iš kairės į dešinę): Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, Vaiva Deveikienė, Florence André Olivier, Lala Wilbraham. Alvydo Mituzo nuotrauka, 2017.

R. André anūkė Florence André Olivier glaustai pristatė kraštovaizdžio architekto ir urbanisto biografiją ir apžvelgė novatoriško sporto ir poilsio parko kūrimo 1908–1910 m. Montgeono (liet. Monžeono) miške prie Havro miesto kūrimo istoriją. Gausi archyvinė medžiaga iš municipalinio archyvo išsaugojo projekto autoriaus ir  užsakovo (savivaldybės) susirašinėjimo ir projektinių pasiūlymų lakštus.  Didžiulis projektas, aprėpęs savivaldybės įsigytą 300 ha sklypą, kurio dalis buvo skirta gyvenamųjų namų statybai, buvo ir lieka puikiu darbų organizavimo pavyzdžiu. Projektas nebuvo visiškai įgyvendintas dėl finansinių problemų ir dviejų pasaulinių karų, bet ir dabar išlikę urbanistiniai ir kraštovaizdžio architektūros sprendiniai, išsaugotos kelių ir takų trasos, dendrologinės kompozicijos puikiai dera prie šių dienų gyvenimo būdo ir ritmo, ir atitinka šiuolaikinę urbanistinę darną.

Dr. Stéphanie de Courtois pranešime „Nuo sodo iki miesto kraštovaizdžio“ (Du jardin au paysage urbain) Edouard‘o ir René André, tėvo ir sūnaus, veiklos 1860–1940 m. pavyzdžiu analizavo kraštovaizdžio architektūros profesijos genezę ir raidą Prancūzijoje. Dabar ši profesija prancūziškai vadinama kraštovaizdžio projektuotojo (paysagiste concepteur) vardu, tačiau ji turi ilgą ir puikią istoriją, ir puikų paveldą.  

Havro miesto savivaldybės archyvo  dokumentų kopijos Florence André Olivier pranešimui suteikė ypatingo žavesio ir kėlė auditorijos susidomėjimą. © Florence André Olivier pranešimo medžiaga, 2017


Trumpas konferencijos Organizacinio ir Mokslo komitetų atstovų pasitarimas. Alvydo Mituzo nuotrauka, 2017.

Pranešėja pabrėžė, kad nagrinėjamas 80 metų tarpsnis yra įdomus ir reikšmingas, nes tuo metu vyko sodų ir parkų kūrėjo profesijos ir veiklos transformacija, apimdama vis naujas sritis – profesionalų lavinimą, profesines organizacijas, projektų užsakymų pobūdį. Miesto tvarkymo koncepcija kinta, industrializuojama, želdinimo ir kraštovaizdžio architektūros darbai, miesto sodai ir parkai įtraukiami į ekonomikos lauką, rinkos ekonomikos ir politikos akyse jie reprezentuoja tokio pat svarbumo priemonę kaip ir kitos, kuriomis parodoma Prancūzijos galia ir vieta pasaulyje.  

Prancūzijos kraštovaizdžio architektų plejada, tarp jų ir René André labai sėkmingai prisidėjo prie trijų architektūros šakų – pastatų architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos – pozicionavimo ir urbanistikos idėjų sklaidos, Prancūzijos urbanistų bendrijos (Société française des urbanistes, 1911) kūrimo ir veiklos. Higienistų judėjimo pastūmėti kraštovaizdžio architektai gauna užsakymus kurti vietas sportui. Taip 1908–1910 m. R. André kūrė Havre, Edouard‘as Redont‘as (1862–1942) – Reimse. Beje, apie abu šiuos kūrėjus ir jų veiklą Lietuvos skaitytojas buvo supažindintas publikacijose 2015 m. LKAS leidinyje „Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija“.

S. de Courtois dėmesio skyrė Jean-Claude NIcolas Forestier (1861–1930) veiklai ir teoriniams darbams, taip pat Prancūzijos miestų planavimo, vadinamajam Kornudė (Loi Cornudet, 1919), įstatymui. René André ir kiti urbanistai ir kraštovaizdžio architektai po šio įstatymo įsigaliojimo parengė daugybę miestų sutvarkymo ir plėtotės planų. Geriausiai žinomas R. André projektas arba darbų ciklas – Anžė (Angers) miesto urbanistinis ir parkų sistemos planas, prie kurio jis dirbo nuo 1920 iki 1940 metų. Konferencijos dalyviams įteiktame mokslo darbų leidinyje daug dėmesio skirta kaip tik Angers projektams ir jų ikonografijai.


Bendras Anžė (Angers) miesto tvenkinio ir parkų sistemos La Garenne Saint Nicolas vaizdas (šaltinis: Angers.fr, 2017)

Prancūzių mokslininkių pranešimus į lietuvių kalbą vertė Vaiva Deveikienė, VGTU doktorantė, Versalio nacionalinės aukštosios kraštovaizdžio mokyklos stažuotoja.

Labai plačiai konferencijos dalyviams buvo pristatyta Trakų Vokės dvaro sodybos komplekso tvarkymo projekto medžiaga. Projekto vadovė J. S. Večerskytė-Šimeliūnė, talkinama kraštovaizdžio architektės Jurgitos Stonkutės-Vyrukaitienės, apžvelgė rūmų ir parko teritorijos tyrimus. Šie tyrimai – ikonografiniai, archeologiniai, geologiniai, istoriniai, dendrologiniai, kraštovaizdžio ir kt. –  galėtų būti puikiu pavyzdžiu kitiems parkų renovacijos projektams. Pateikiamose pranešimo iliustracijose atskleista projekto apimtis ir metodika.  Šį pranešimą papildė KMAIK mokslininko, dr. Remigijaus Bakio pranešimas apie Trakų Vokės dvaro parke liepų alėjoje augančių medžių būklės bei keliamo pavojaus vertinimą pagal atliktą akustinę apatinių kamienų dalių tomografiją. Pranešimas labai sudomino viešnią iš Didžiosios Britanijos ponią Viktoriją Andrew.




SĮ „Vilniaus planas“ vadovės Jurgos Silvijos Večerskytės-Šimeliūnės pranešimo medžiagos ištraukos, 2017

[Bus tęsiama]