Išleistas parodos „Formuojant peizažą“ katalogas

Išleistas parodos „Formuojant peizažą“ katalogas

Apie šią parodą, vykusią Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn. ir  skirtą Vilniaus kraštovaizdžio raidai, rašyta lkas.lt tinklalapyje ir mokslo darbų leidinyje René André (1867–1942) epocha  (p. 146–152), kituose leidiniuose ir portaluose. Dabar išpildytas kraštovaizdžio architektės veteranės Dainoros Juchnevičiūtės-Vaivadienės palinkėjimas – parodos atidarymo kalboje prakilniai pasidžiaugusi neeiliniu įvykiu ji linkėjo išleisti parodos leidinį, katalogą ar albumą. Toks katalogas (parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja, katalogo tekstų autorė Ona Lozuraitytė; leidėjas – Lietuvos dailės muziejus, 2017; 140 p.)  išleistas ir skaitytojams, NDG lankytojams pristatytas 2018 m. kovo pradžioje. Leidinį galima įsigyti NDG knygyne.

Parodos „Formuojant peizažą“ katalogas talpina didesnę dalį parodoje eksponuotų dokumentų ir kūrinių iš valstybinių šalies ir užsienio ir privačių archyvų. Katalogas sudėliojo kraštovaizdžio architektūros provaizdį ir vaizdinį netgi geriau nei parodos stendai. Tai pasakojimas apie Vilniaus kraštovaizdį ir jo formuotojus, kūrėjus, besiformuojančios kraštovaizdžio architektūros disciplinos (akademinio dalyko) veikėjų ir kitų prelegentų pastangas vertinti ir atrasti naujus miesto žaliųjų ir viešųjų erdvių pavidalus nuo J. Strumilos „Šiaurės sodų“ iki D. Juchnevičiūtės Vilniaus kompleksinio želdinimo schemos (1974) ar VU Botanikos sodo Kairėnuose projekto (1989; p. 115) ir vėlesnių kitų autorių projektų.

Kataloge šiuolaikiniai projektų autoriai ras įdomios medžiagos Lukiškių aikštės (p. 81–84), Tauro kalno (p. 87–90), Pilies kalno aplinkumos projektų sprendiniams pagrįsti ar palyginti. Kai kuriuose planuose atsiskleidžia netikėti miestovaizdžio, miesto želdynų raidos rakursai, pvz., „Vilniaus dalies planas su buvusiomis ir veikiančiomis senosiomis pravoslavų cerkvėmis“ (1874) mums teikia to meto Vilnios upės ir miesto želdynų išdėstymo planą. Įdomūs želdynų tvarkybos istorijos požiūriu yra Felikso Jasinskio „Vilnios krantų ties Bernardinų sodu tvarkymo projektas“ (apie 1887 m.), taip pat „Pilies parko projektas“ (1881), kiti projektai.

Svarbesnių planų kopijos spausdinamos ant dvigubo knygos formato lapų. Įvadinis tekstas – glaustas, taupus, bet ir talpus, su nuorodomis į šaltinius. Apmaudu, kad neteisingai atspausdintas Vilniaus miesto išplanavimo ir užstatymo projekto (p. 24) pavadinimas. Tačiau malonus siurprizas – keletas parodos katalogo puslapių (p. 131–132) skirta Edouard‘ui André ir Lentvario parkui. Publikuojamas akvarelinis Lentvario dvaro parko parterio planas (1899?; saugomas Ivlino (Yvelines) departamento archyve) ir 5 atvirukų vaizdų kopijos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Trakų istorijos muziejaus fondų.

Belieka pritarti parodos kuratorės ir katalogo sudarytojos Onos Lozuraitytės minčiai, kad „nepaisant 1948 m. įsteigtos Pasaulinės kraštovaizdžio architektų organizacijos IFLA (International Federation of Landscape Architects) formuluočių kraštovaizdžio architekto ir kraštovaizdžio architektūros riboms apibrėžti, priskyrusių  ją prie urbanistinių ir infrastruktūrinių menų, profesiniai svarstymai, šios disciplinos sąsajos su gamtos mokslais, meno ar architektūros sritimis, atrodo, yra užkoduoti jos prigimtyje“ (p. 6). Parodoje ir kataloge pabandyta tai atskleisti, sudėti reikalingus štrichus ir taškus. Pavyko. Plojame Onai Lozuraitytei.    

Steponas Deveikis, 2018-03-12