Gerų emocijų kupinas parkas Ilzenberge

Gerų emocijų kupinas parkas Ilzenberge

2018 m. birželio 2 d., šeštadienį, Rokiškio rajone, Latvijos pasienyje įsikūrusiame Ilzenbergo dvare atidarytas pagal emocijų raišką atkurtas parkas. 14 ha ploto parkas atnaujintas ir šiek tiek išplėstas daugiau nei po šimtmečio. Teigiama, kad šį projektą netiesiogiai palietė vieno iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architekto – Eduardo Fransua Andrė – idėjos.

Lietuvoje yra apie tūkstantį istorinių parkų, daugiausia jų – buvusių dvarų teritorijose. Tarp tokių autentiškų erdvių – ir šimtmečius skaičiuojantis Ilzenbergo dvaro parkas.  Atnaujintas Ilzenbergo parkas – įvairus ir skirtingai apgyvendintas, vienur – daugiau pastatų, infrastruktūros; kitur – gamtos, todėl emocijas jame kuria architektūrinių ir gamtos elementų – augalų, vandens ir žemės paviršiaus formų visuma. „Parkai – žmogaus kūrybos ir gamtos stiprybės bei grožio rezultatas. O gamta žmogų veikia per augmeniją, jos spalvas, kvapus ir ypatingą energiją“, – įsitikinusi kraštovaizdžio architektė, Eduard‘o Andrė klubo pirmininkė Vaiva Deveikienė. Specialistė pabrėžia, jog kraštovaizdžio architektūra – tai atskira meno rūšis, kuri, kaip menui ir pridera, geba paveikti žmogų.

Nuo idilijos iki paslapties

„Pabaigę parko gaivinimo etapą parkui „grąžinome“ reljefo raišką, erdvių kaitą bei vandens telkinių veidrodinius paviršius. Dvaro šeimininkai siekė per augmeniją atspindėti dvaro vertybes, todėl kilo emocijomis paremta parko zonų idėja, praktiškai tapusi moksliniu metodu. Kadangi skirtingas jausenas reikia kažkaip apčiuopti, ypač daug dėmesio skyrėme augalų bei medžių rūšims, spalvai, tekstūrai“, – pasakojo V. Deveikienė.

10 emocijomis paremtų zonų – tai įvairaus ploto erdvės, į kurias „padalinta“ parko teritorija. Štai „Idilija“ pavadinta erdvė – lankytojų atvykimo vieta. „Idilijoje“ gebėjau įžvelgti kone pastoralinę – kaip tapyboje – idiliją: štai driekiasi ganyklos, kažkur tolumoje – kalvos, tyvuliuojantis vanduo, matyti akmeninės sienos. Tai sudaro tam tikrą harmoniją, kurią sustiprinome pasodindami ritmiškai pasikartojančių medžių eilę. Ilgainiui ketiname specialiai nepjauti žolės, kad vietomis išaugtų laukinės pievos, sužydėtų gėlės“, – kalbėjo kraštovaizdžio architektė.

Žengiant toliau prieinama tamsesnė, kupina savotiškos mistikos tvenkinių – „Paslaptingoji“ – erdvė. Čia teka vanduo, vyrauja šešėliai, taką per tėkmę kloja akmeniniai tilteliai, pinasi juodalksnių šakos, juoduoja kamienai...
„Galima įsivaizduoti, kad tokioje tamsioje erdvėje gyvena laumės! Galbūt vėliau ten pasodinsime daugiau vandens pakrantes mėgstančių augalų, – teigė V. Deveikienė. – Vėliau parko lankytojus pasitinka atvira, kylanti erdvė – estrada, sodas. Joje daug žydėjimo ir šviesos. Tai – „Džiaugsmingoji“ dalis, kuri tam tikra prasme sietina ir su vykstančiais koncertais.“


Naujai apželdinto Ilzenbergo dvaro parko atidarymo metu pasodinti ir Stelmužės ąžuolo genų turintys ąžuoliukai. Ąžuolai jau savaime – didingumo, galybės, ilgaamžiškumo simboliai, todėl jiems parinkta reprezentacinė erdvė – „Prakilnumo“ zona, esanti greta dvaro rūmų. Šioje zonoje ir kitur parko teritorijoje išsiteko ir keletas šiuolaikinių skulptūrų.

E. Andrė palikimas – apželdinimo principai

„Tam tikra prasme esame E. Andrė mokiniai – teko nemažai tyrinėti jo kūrybą, žinome pagrindinius jo teiginius ir principus, kurių jis laikydavosi kurdamas Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, prancūzų kraštovaizdžio architekto projektuoto Lentvario dvaro parke yra vietos, vadinamos „Šveicarija“ arba „Rivjera“ – atitinkamai dėl kalvotumo arba pakrantės. Taigi, E. Andrė parkuose kūrė emocionaliai paveikius kraštovaizdžius, sukeliančius lankytojams stiprias emocijas, tačiau nebūtinai jas įvardindamas, kaip kad padarėme Ilzenbergo parke“, – teigė idėjos autorė.

Ilzenbergo dvaro parką būtų galima vadinti ir šiaurietiška Arkadija. Toks pavadinimas jau keletą šimtmečių yra prigijęs romantiškiesiems parkams: Arkadija nuo seno vadinamas nostalgijos kupinas kraštovaizdis, kur žmogus susilieja su gamta, tai – civilizacijos ydų nepaliesta šalis, kurią Antikos ir Renesanso poetai vaizdavo kaip laimingą piemenų kraštą. Didingi ežero šlaito medžiai saugo pirmapradės gamtos įspūdį, teikia gyvenimo erdvę parko paukščiams giesmininkams.

Parko atidarymo bei ąžuolų sodinimo dieną Ilzenbergo dvarvietėje buvo minima ir Tarptautinė Šeimos diena, vyko pirmasis „Birželio muzikos festivalio“ koncertas, kuriame pasirodė Kupiškio menų mokyklos moksleiviai bei mokytojai.

Parengta pagal  VšĮ „Ilzenbergo dvaras ir ūkis“ pranešimą, 2018-06-05