BSR-LA projekto partnerių susitikime Vilniuje nagrinėta vandens valdymo tema

BSR-LA projekto partnerių susitikime Vilniuje nagrinėta vandens valdymo tema

2017 m. gruodžio 8–10 d. į Baltijos jūros regiono kraštovaizdžio architektų susitikimą Vilniuje susirinko Latvijos, Estijos ir Lietuvos atstovai. Gruodžio 8 d. popiet BSR-LA tarptautinio bendradarbiavimo  projekto darbo grupės susitikime buvo aptarti organizaciniai šiuo metu vykdomo projekto, kurio lyderė yra Latvijos kraštovaizdžio architektų sąjunga, o jos atstovė Indra Purs.  Projekto tikslas yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas Baltijos jūros regiono kraštovaizdžio architektams bendrauti ir bendradarbiauti, keistis informacija ir patirtimi, telktis regionui svarbiais profesiniais  kraštovaizdžio klausimais, bendrai teikti siūlymus Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos Europos padaliniui (IFLA Europe). Viena iš bendravimo formų yra periodiški teminiai susitikimai vis kitoje Baltijos jūros regiono šalyje, kur vietos kraštovaizdžio architektai pasiūlo aktualią temą, suorganizuoja profesinę išvyką ar seminarą, kurio metu, kaip paprastai ir yra proga pasidalinti įvairių šalių kolegų patirtimi.

Šio projekto susitikimų ypatybė yra besikeičiantis dalyvių ratas. Ankstesnių BSR-LA susitikimų Vilniuje ir Helsinkyje tematika ir dalyviai buvo pristatyti LKAS tinklalapyje. LKAS nariai visada gali įsijungti į BSR-LA grupės veiklą ir pasinaudoti puikia galimybe susipažinti su Baltijos regiono šalių kolegų darbais ir patirtimi. Į BSR-LA grupės 2017 m. gruodžio susitikimą Vilniuje neatvyko Suomijos ir Lenkijos atstovai. Tačiau sulaukėme viešnių iš Latvijos ir Estijos, į susitikimą atvyko kraštovaizdžio architektės Kadri Kattai ir Gerly Toomeoja iš Tartu, kraštovaizdžio architektės Indra Purs ir Evita Zavadska iš Rygos ir Ventspilio savivaldybės administracijos kraštovaizdžio architektė Lilita Zeltina. 

Susitikimui Vilniuje buvo pasiūlyta tema „Vandens valdymas kraštovaizdžio architektūros priemonėmis“  (angl. Water Management within Landscape Architecture). Gruodžio 9 d., šeštadienį, pirmoje dienos pusėje susitikimo grupė lankėsi vandens valdymo prasme „karštuose“  objektuose. Pirmiausia BSR-LA grupės atstovai buvo supažindinti su Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo iššūkiais – požeminio vandens jėga ir vingrybėmis, hidrogeologinėmis sąlygomis ir geotechniniais bei hidrotechniniais sprendiniais,  kuriuos pristatė Gedimino kalno tvirtinimo darbų vadovas, įmonės „Rekreacinė statyba“ direktorius Algimantas Šiukšta.
 
Gedimino kalno Vilniuje nuošliaužos ir vykdomi šlaito sutvirtinimo gabionais darbai kėlė BSR-LA grupės susitikimo dalyvių susidomėjimą.

 
Vilnios pakrančių ir viešųjų erdvių tvarkymo buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje Aukštaičių gatvėje projekto idėjas pristatė viena iš autorių kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson. Kolegėms iš Latvijos ir Estijos Vaiva Deveikienė trumpai  pristatė  Misionierių sodų teritorijos sutvarkymo idėjas, supažindino su iškalbinga šios teritorijos vandens telkinių įvairove. 

 
Susitikimo dalyviai, viešnios iš Latvijos ir Estijos žavėjosi Misionierių sodo teritorijos vaizdu iš viršaus ir miesto panorama bei daugiamečių gėlių gėlynu Subačiaus g. apžvalgos aikštelėje, kuris ir gruodžio mėnesį yra dar nepraradęs savo grožio. 

 
Toliau kraštovaizdžio architektų grupė lankėsi Pavilnių regioniniame parke, kur jo gamtines ir kultūrines vertybes pristatė parko kultūrologas Pranciškus Maigys. Prie Pučkorių atodangos pasijutome kaip kalnuose, nes lengvas miglos šydas dar labiau paryškino Vilnios slėnio gylį ir sustiprino miškingų tolių įspūdį. Kraštovaizdžio architektėms buvo savaime aišku, kodėl atvykome į šitą vietą, kurioje kaip niekur kitur atsiskleidžia upės  tėkmės rezultatas – gilus slėnis su įspūdingu  žemės reljefu ir atodangomis.

 
Ties sugriuvusia Belmonto užtvanka diskutavome apie vandens jėgą ir grožį, apie tai, ar verta atstatyti buvusią užtvanką, jei nebevykdome vandens malūno veiklos. Kraštovaizdžio architektai svarstė alternatyvias buvusios užtvankos sutvarkymo galimybes, pavyzdžiui, kaip avarijos pasėkmes paversti kraštovaizdžio privalumais. Žuvitakiu liejasi išties įspūdinga vandens tėkmė.

Po pietų Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto patalpose vyko seminaras ir kūrybinės dirbtuvės. Seminaro metu pranešimus apie vandens valdymą, pkrančių tvarkymą ir kraštovaizdžio architekto vaidmenį šiuose procesuose skaitė Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai. 

 
Kraštovaizdžio architektės Gerly Toomeoja ir Kadri Kattai iš Tartu savo pranešime pasakojo apie naujausius Emajegio upės Tartu mieste pakrančių tvarkymo neseniai įgyvendintus ir dar rengiamus projektus. Latvės Indra Purs ir Evita Zavadska pasakojo apie lietaus vandens tvaraus tvarkymo sėkmingas apraiškas Latvijos miestuose ir apie Daugavos pakrančių tvarkymo tendencijas ir projektus Rygoje. Vetspilio miesto kraštovaizdžio architektė Lilita Zeltina pristatė vandens malūnų temą, kurią ji yra gerai išstudijavusi rengdama savo daktarinę disertaciją. Vaiva Deveikiene (LKAS) kolegas supažindino su savo mokslinio tyrimo rezultatais, kur vanduo nagrinėjmas kaip svarbus urbanistinio kraštovaizdžio formantas. 

 
Visi seminare dalyvavę Lietuvos ir užsienio kraštovaizdžio architektai po pranešimų susibūrė trumpoms kūrybinių dirbtuvių pobūdžio diskusijoms, kurioms vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vyr. specialistė, kraštovaizdžio architektė Neringa Jarašūnienė. Nagrinėti buvo pasirinkta viena iš galimų Fabijoniškių mikrorajono viešųjų erdvių, kurioje, kaip tyčia, nėra nė lašo atviro vandens, trūksta žalumos, patogių poilsio įrenginių. Kraštovaizdžio architektai sutelkė mintis ir patirtį bandydami per trumpą laiką pasiūlyti metodus ir principus šios teritorijos analizei atlikti ir galimoms tvarkymo kryptims pasiūlyti. 
 

Be minėtų svečių ir pranešėjų, seminare ir diskusjose dalyvavo LKAS pirmininkas Alvydas Mituzas ir LKAS nariai prof. dr. Gintaras Stauskis, Neringa Jarašūnienė, Milda Aidukaitė, Stasė Jatužienė, Aurelija Lozuraitienė, Goda Characiejienė.

Gruodžio 10 d. rytmetiniame BSR-LA darbo grupės posėdyje  buvo brėžiamas ateities veiklos eskizas, kalbama apie artimiausius planus. Vienas iš svarbių ateinančių metų klausimų – kaip Baltijos jūros regiono kraštovaizdžio architektai atlieps į mūsų daugelio šalių Nepriklausomybės 100-tųjų metinių jubiliejų.

Vaiva Deveikienė, LKAS vicepirmininkė, 2017-12-13. Nuotraukos teksto autorės