Atidaroma plenero „Vietos dvasia ir vietos matymas“ Taujėnų – Lėno apylinkėse darbų paroda

Atidaroma plenero „Vietos dvasia ir vietos matymas“ Taujėnų – Lėno apylinkėse darbų paroda
 

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) su partneriais organizuojami tapybos, fotografijos ir kraštovaizdžio architektūros plenerai suteikia progą menininko žvilgsniu pamatyti krašto vietas ir pajausti vietos dvasią, genius loci. Atsiranda proga ir žiūrovui, tų vietų gyventojui ir svečiui naujai pažvelgti į SAVO krašto vietas, jų slėpinius, kurių anksčiau nežinojo ar buvo primiršęs.

2017 m. pleneras liepos 28 – rugpjūčio 5 d. vyko  Lėno, Užulėnio, Taujėnų apylinkėse, kur gyva Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos (1874–1944) dvasia ir atminimas, kur gausu Lietuvos valstybingumo ir pažangos ženklų. Plenero darbų paroda atidaroma Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriuje Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvare „Smetoninių“ šventės metu 2017 m. rugpjūčio 5 d. 14.30 val.

Tradicija tapytojams ir kraštovaizdžio architektams drauge  žvalgytis po slėpinigas, vaizdingas vietas, senuosius parkus jau gana sena. Gimė ji Edouard'o François André (garsaus prancūzo parkų kūrėjo, Lietuvoje sukūrusio 4 parkus grafų Tiškevičių dvaruose Palangoje, Užutrakyje, Trakų Vokėje ir Lentvaryje) klubo Lietuvoje ir būrelio menininkų iniciatyva 2005 metais. Nuo 2014 m. vasaros šią idėją tęsia ir plėtoja LKAS.  Tapytojai, fotografai, kraštovaizdžio architektai pastaraisiais metais žvalgėsi Anykščiuose (2014), Rokiškyje (2015), Rietave (2016).

2017 m. plenere dalyvavo tapytojai Viktoras Binkis (rašytojo ir poeto Kazio Binkio, 1934 m. parašusio Antano Smetonos biografiją šešių dešimčių metų sukaktuvėms paminėti, anūkas), Aldona Dobrovolskienė, Valdemaras Stupak, skulptorė ir tapytoja Aušra Jasiukevičiūtė, grafikai ir knygų dizaineriai Kristina Daniūnaitė, Bernardas Burba, kraštovaizdžio architektai Indra Bieliūnaitė, Vaiva Deveikienė, Karolis Grušas, Salomėja Kuzienė, Steponas Deveikis, aplinkosaugos specialistė Saulė Deveikytė.

Kurie archetipai, slėsno kraštovaizdžio detalė, kultūros prorėžis, šviesos pluoštas patraukė dailininko akį ir vedžiojo teptuką ar plunksną? Kas įsimintino ir sakralaus, koks laukinio vitališkumo, tiesiog džiaugsmo, o gal nostalgijos kupinas peizažas buvo svarbu meno žmogui šioje Juodojo gandro šalyje, tautiškumo ir modernybės architektonikos raiškos regione? Parodos lankytojas pats atras (turi atrasti) savo žiūros tašką ir dvasinę paslaptį. Plenero dalyvių tapyba – sodri ir vešli kaip drėgnų apylinkių žolynai, kupina potėpių ir faktūrų žaismės, spalvų pustonių. Dangaus mėlio ar žolynų, medžių žalumos, akmenų raštų ir faktūrį daugiau šiame krašte? Ežeras gilus tiek, kiek aukštas dangus? Parko erdvė „atsiveria“ en face ir diagonalinėje plokštumoje, trimatė substancija pavaldi laikui ir dienos ritmui... Grafikos darbai – tarsi atvirukai atminčiai, etnografinė retrospektyva, genius loci žvilgsnis.  Viktoro Binkio ir Kristinos Daniūnaitės tapybos darbuose – akmenų simfonija ir spalvos. Aldona Dobrovolskienė teikia permanentinę vietovaizdžio kaitos interpretaciją.

Kraštovaizdžio architektai pasiūlė Užugirio Kiemo laikrodžio ir laiko atminties sodo idėją. Juk kiemas, dvaras – gyvenamoji (gyva) erdvė, vieta, kuriai svarbios erdvės ir laiko dimensijos. Laiko kaita kviečia paklūsti ciklo ir tėkmės kategorijoms. Diena – naktis, Saulės kelias ir metų laikų kaitos išraiška želdyne, amžių (šimtmečių) tėkmės atminties žymenys susieti į meninę parko kompoziciją.

Taujėnų dvaro sodybos ir parko istorijos tęstinis ciklas – grafai Marikoniai, kunigaikščiai Radvilos, sodininkystės tarybinis ūkis, UAB „Taujėnų dvaras“ – teikė peno menininko sielai,  fantazijai, išmintingai interpretacijai. Ar pavyko tai perteikti? Ar pavyks parodos lankytojui atpažinti Lėno, Užulėnio, Užugirio, Taujėnų dvaro  kampelius naujai, su nauja paslaptimi, nauja žinia, nauju akipločiu? Jeigu paliks atmintyje naujas įspūdis, plenero dalyviai jausis pamaloninti ir dėkingi už suteiktą progą pažinti ir interpretuoti. Aušros Jasiukevičiūtės, Bernardo Burbos, Valdemaro Stupak darbai  atskleidžia lygumų peizažą ir jo kultūrinius inkliuzus. Kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas pateikia Taujėnų dvaro parko plano interpretaciją.

Plenero organizatoriai ir  dalyviai dėkoja Lietuvos kultūros tarybai, Ukmergės kraštotyros muziejui ir jo Užugirio filialui, lėniškiui Robertui Pakelčiui, UAB „Taujėnų dvaras“ ir kitiems už paramą ir šiltą priėmimą, sukurtas darbo sąlygas, suteiktą informaciją bei įspūdžius.

Paroda Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvare veiks dvi savaites. Vėliau bus eksponuojama Taujėnų dvare ir Ukmergėje.

Plenero organizatoriai, 2017-08-03