Ar kraštovaizdžio architektai žino, ko reikia visuomenei?

Ar kraštovaizdžio architektai žino, ko reikia visuomenei?

Kraštovaizdžio architektūros veiklos sritis apima ne tik estetinį aplinkos kūrimą, tačiau ir miestų plėtros problemas, ekologiją ir istorijos įamžinimą. Pasak kraštovaizdžio architektūros specialistų, susirūpinimas savo aplinka – augančio visuomenės demokratiškumo ženklas, o miestai, atkurdami viešąsias erdves, turėtų atskleisti ir jų istoriją. Taip apie kraštovaizdžio architektūros praktikas kalba ekspertai, šią savaitę diskutuosiantys Vilniaus Gedimino technikos universitete vykstančioje konferencijoje „Globalūs ir lokalūs kraštovaizdžio iššūkiai“. Trijų kraštovaizdžio architektūros profesorių – lietuvio Gintaro Stauskio, vokiečio Fritzo Auwecko ir olando Jeroeno de Vrieso – mintys cituojamos Jurgos Bakaitės straipsnyje „Baigėsi laikai, kai architektai žino, ko reikia visuomenei“  portale bernardinai.lt  (2018-08-28).

J. de Vriesas teigia, kad  prieš trisdešimt metų 80 procentų architekto darbo buvo planavimas, o dabar patys brėžiniai užima tik mažumą darbo – pirmoje vietoje yra susitikimai su žmonėmis, kitais interesantais, jų įtraukimas. „Baigėsi laikai, kai architektai žino, ko reikia žmonėms. Demokratijos įsigalėjimas reiškia, kad žmonės nori diskutuoti“, – įsitikinęs F. Auweckas, jis sako, kad kitu atveju neišvengiamai kyla konfliktų.

Skaitykime: http://www.bernardinai.lt/index.php/straipsnis/2018-08-28-krastovaizdzio-architektai-baigesi-laikai-kai-architektai-zino-ko-reikia-visuomenei-dabar-jiems-privalu-atsizvelgti-i-zmoniu-nuomone/171479

Ir iki susitikimo konferencijoje 2018-08-31 d. Konferencijos programa prisegta čia.

LKAS informacinė tarnyba, 2018-08-29