Želdynų erdvė Klaipėdoje ir Palangoje

Želdynų erdvė  Klaipėdoje ir Palangoje

2018 m. rugsėjo 29–30 dienomis vyko tradicinis kasmetinis Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) renginys „Želdynų erdvė 2018 – Vakarų Lietuva“. Renginyje dalyvavo LKAS nariai, Aleksandro Stulginskio  ir Klaipėdos universitetų studentai, visuomenės atstovai.

Renginys prasidėjo Klaipėdos universiteto korpuso Aula Magna  konferencijų salėje. Sveikinimo žodžius tarė mero pavaduotojas Artūras Šulcas, Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas. LKAS pirmininkas Mantas Pilkauskas papasakojo apie renginio „Želdynų erdvė“ tradiciją. Želdynų erdvės renginiai skirtinguose Lietuvos miestuose vyksta daugiau kaip 20 metų. Praeitais metais toks renginys vyko Zarasuose, o Palangoje ir Klaipėdoje „Želdynų erdvė“ vyko 2009 metais. Renginių metu susipažįstama su kraštovaizdžio architektūros objektais, jie aptariami. Mantas Pilkauskas palinkėjo, kad želdynų projektų konkursai būtų atviri, vieši visuomenei, kad savivaldybės nepirktų projektų už mažiausią kainą, kad vyktų diskusijos apie planuojamus objektus projektų stadijoje, bet ne tada, kai projektai pabaigti. Šiuo metu  kraštovaizdžio architekto  dalyvavimas, rengiant želdynų projektus, nėra aiškiai reglamentuotas.

Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas  Almantas Mureika, pradėdamas Klaipėdos želdynų objektų apžvalgą, informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra kraštovaizdžio architekto, bet konkursas į šią pareigybę yra paskelbtas, tačiau dėl mažo atlyginimo neatsiranda norinčių dirbti. Vyriausiasis architektas pristatė planuojamus kraštovaizdžio objektus Klaipėdoje. Visuomeninio fondo „Žaliuok, mano mieste“ organizuotą projektų konkursą  K. Donelaičio aikštei rekonstruoti laimėjo architekto Sauliaus Druskio projektas, tačiau sutartis su juo buvo nutraukta, kai visuomenė pasipriešino siūlymui šalinti visus dabar skvere augančius medžius ir jų vietoje sodinti naujus.  Vėliau projektą parengė architektas Algirdas Žebrauskas, kurį Klaipėdos regioninė architektūros taryba įvertino gerai, tačiau pateikė pastabų dėl liepų šalinimo ir rekomendavo siekti išsaugoti kuo daugiau medžių, bei tolesnėse projekto stadijose pasitelkti kraštovaizdžio architektus. Ekspertai taip pat paragino autorius kuo ankstesnėje projektavimo stadijoje supažindinti miesto bendruomenę su projekto sprendiniais.

Klaipėdos miesto savivaldybei pavyko be teismų susitarti su buvusiais sklypo savininkais dėl Danės pakrantės viešo naudojimo, todėl atsirado galimybė įrengti dviračių taką. Dėl Danės skvero projekto miesto vyriausiasis architektas apgailestavo, kad prieš rengiant techninį projektą reikėjo įvykdyti projektų konkursą. Užuot turėjus keletą darbų, iš kurių būtų galima rinktis,  pasitenkinta vienu, nupirkus skvero remonto  paslaugas, vertinant ekonominį naudingumą.

Prof. Petras Grecevičius pranešime paminėjo prastas tendencijas, kad  rengiant savivaldybių bendruosius planus pastebimas želdynų mažėjimas, daugelyje savivaldybių nėra kraštovaizdžio architektų,  nagrinėjant želdynų projektus į kraštovaizdžio specialistų nuomonę neatsižvelgiama, o rengiant projektus architektai nedirba drauge su kraštovaizdžio architektais.

Renginyje dalyvavusios visuomenės atstovės  Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė  ir  asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė  Liudvika Kuzminčiūtė informavo, kad visuomenė su projektais supažindinama nepakankamai. Pasitaiko atvejų, kai apie viešą projekto svarstymą paskelbiama vos ne tą pačią dieną.

Seminaras baigėsi įdomia apžvalga apie Baltijos jūros tyrinėjimus. Sužinojome, kad 24–27 m  jūros gylyje  ties Melnrage, Giruliais, Juodkrante  apie 10 m atstumu  nuo kranto rastos  buvusių miškų, augusių  prieš 10 000 metų liekanos. Tada ten augo pušys, lazdynai, ąžuolai, alksniai.

LKAS nariai, aplankė Klaipėdos želdynų teritorijas: K. Donelaičio skverą, Danės skverą, skulptūrų parką, Klaipėdos universiteto botanikos sodą, po kurį pavedžiojo ten jau 20 metų dirbanti LKAS narė Rita Goliakovienė. Melnragėje Mantas Pilkauskas, dalyvaujant visuomenės atstovėms, pristatė  UAB „Želdynai“ parengto Melnragės parko projekto sprendinius.

Antrą kelionės dieną, nakvoję Palangos viešbutyje „Baltic In“, kuriame puikavosi LKAS nario Reinoldo Liaudansko suvenyrinių balandžių paroda, LKAS nariai lankė Kretingos gėlynus. Kraštovaizdžio architektas Petras Daukantas prieš keletą metų pasiūlė  Kretingos savivaldybės vadovams pakeisti vienmečių gėlių gėlynus į daugiamečių, nes daugiametės gėlės yra ilgaamžės, meniškai atrodo ne tik sezono metu, ir nors pradinė investicija yra brangesnė, tačiau vėliau jų nebereikia kiekvienais metais pirkti iš naujo. Buvo parengtas gėlynų projektas, kuris įgyvendintas 2015 metais. Gėlynai sukėlė daug gyventojų diskusijų, buvo smarkiai kritikuojami, todėl buvo įdomu juos pamatyti. Savivaldybės vadovai – meras Juozas Mažeika, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė, gėlynų priežiūrą vykdančios įmonės „Bangos želdiniai“ vadovė Banguolė Verbienė apgailestavo, kad iki šiol  gėlynai kelia diskusijas, ar reikėjo miesto erdves apsodinti daugiamečiais augalais ir norėjo išgirsti LKAS narių vertinimus.

Apžiūrėję gėlynus, kuriuos daugiausia sudaro varpiniai augalai ir prie jų priderinti kiti daugiamečiai augalai: šalavijai, astrai, mėlesai, astilbės, ežiuolės, monardos, rudbekijos ir daug kitų, LKAS nariai išsakė nuomonę.  Regimantas Pilkauskas pagyrė, kad gėlynai yra puikūs, gal būt per daug varpinių žolių, ir pasvarstė, ar gėlynuose vertėjo montuoti laistymo sistemas. Milda Aidukaitė išsakė nuomonę, kad jeigu gėlynai yra tarp kietų dangų, o gruntas yra dirbtinai suvežtas, daugiamečius augalus yra privalu laistyti. Jūratė Paragytė sakė, kad Kretinga yra geras pavyzdys kitoms savivaldybėms. Alvydas Mituzas informavo, kad Juodkrantėje irgi norima sodinti daugiametes gėles, ir Kretinga kaip tik yra geras pavyzdys, iš kurio galima pasisemti idėjų.

 Želdynų erdvės dalyviai Kretingoje, Rotušės aikštėje. Iš kairės: doc. dr. Lina Straigytė, Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė, Mantas Pilkauskas, Alvydas Mituzas, meras Juozas Mažeika, Regimantas Pilkauskas, Aleksandro Stuginskio universiteto studentė Liucija Juodviršytė, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Virginija Rimantienė, Milda Aidukaitė,  Aleksandro Stuginskio universiteto studentė Emilė Bražytė. Apačioje – Aurelija Lozuraitienė, Jūratė Paragytė, Kretingos gėlynų prižiūrėtoja ir sodintoja Banguolė Verbienė.

Po gėlynų apžiūros aplankėme  puikų Kretingos muziejų ir dvaro parką. Popietę Palangos Kurhauzo salėje  vyko diskusija apie Palangos kurorto kraštovaizdžio architektūros raidą, ją vedė prof. Petras Grecevičius.  Gaila, kad diskusijoje dalyvavo tik keletas palangiškių. Mantas Pilkauskas pristatė Melnragės kopų parko projektą, Kretingos gėlynų projektuotojas Petras Daukantas  papasakojo apie gėlynų kūrimą. Pasibaigus diskusijai visi skubėjo į Birutės parką, po kurį vedžiojo ilgametis parko direktorius Antanas Sebeckas, parke išdirbęs 44 metus. Jis pasakojo, kad prieš keletą metų vyko parko rekonstrukcijos darbai.  Buvo  rekonstruojami didysis ir mažasis parteriai, takai, Birutės kalno laiptai, senasis tvenkinys, rožyno dalis, inžinerinės sistemos, atnaujinti suolai.

 A. Sebeckas apgailestavo dėl prastai atliktų  parko takų rekonstrukcijos darbų, nes ant takų kaupiasi balos ir žmonės priversti jas apeiti trypdami vejos pakraščius. Kaip aiškino buvęs parko direktorius, taip yra dėl to, kad takams naudojama dolomito atsijų danga. Dolomito atsijos nuo didelio apkrovimo sudūla ir palijus pavirsta „koše“, per jas lėtai geriasi paviršinis vanduo. Pagal projektą dolomito atsijų danga turėtų būti atnaujinama kas keleri metai, bet to nedaroma. Buvęs parko direktorius  pasakojo, kad buvo išbandęs granito atsijų dangą, ir ji pasiteisino geriau. Antano Sebecko vedini ir klausydamiesi pasakojimų apie įvairias parko vietas, perėjome visą parką. Kilo diskusija dėl parko parterio gėlynų. Vieniems jie atrodė per daug ryškūs, neskoningi, kitiems  patiko.

Trečią kelionės dieną pradėjome nuo Palangos objektų lankymo. Petras Grecevičius parodė  ir pakomentavo  keletą Palangos kraštovaizdžio architektūros objektų:  Grafų Tiškevičių alėją, kurioje padauginta pastatyti įmantrių šviestuvų, Kurorto muziejų. Zigmantas Dokšas, ilgametis kraštovaizdžio architektų bičiulis, pasitiko renginio dalyvius prie savo vilos „Šilelis“, kurios  jaukią aplinką projektavo Rūta Kiškė, ir pakvietė užeiti į vidų.

Paskutiniai  kelionės   objektai  buvo  Japoniškas parkas Mažučių kaime, Darbėnų seniūnijoje  ir Baltų mitologijos parkas. Japonišką sodą lankėme  ir 2009 metais vykusios Želdynų erdvės metu, todėl buvo galima palyginti, kaip parkas išsivystė per 10 metų. Daugelį stebino jo plėtros mastai.  Kai kas prisiminimui namo parsivežė ir vieną kitą augalėlį iš Japoniško sodo parduotuvės.

Jūratė Paragytė, LKAS valdybos narė. 2018-10-22