Želdynų įstatymo tobulinimo projektas – ar tinkamu keliu einame?

Želdynų įstatymo tobulinimo projektas – ar tinkamu keliu einame?

Steponas Deveikis, LKAS asocijuotas narys, lkas.lt redaktorius

Kraštovaizdžio architektams „didžiausios vilties“ ir svarbiausias teisės aktas kol kas yra 2007 m. priimtas ir nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (toliau – Želdynų įstatymas) su dideliu šio teisės akto įgyvendinamųjų (poįstatyminių) aktų pluoštu. 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje imta rengti ir aptarinėti Želdynų įstatymo papildymus ir pakeitimus. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) atstovai įvertindami želdynų tvarkybos, kraštovaizdžio architektūros teisinio reguliavimo problemas, teikė pasiūlymų, kaip tobulinti šį įstatymą (Mituzas, Deveikis, 2015). Per pastaruosius trejus metus parengtos ir įsigaliojo  kitų teisės aktų – Architektūros įstatymo, Statybos įstatymo – nuostatos ir papildymai. Tačiau kraštovaizdžio architektų – pagrindinių želdynų projektavimo ir tvarkybos specialistų – veiklos laukas vis dar lieka neapibrėžtas. Tai nepadeda spręsti esminių kraštovaizdžio formavimo, želdynų ir želdinių tvarkybos, kraštovaizdžio architektūros veiklos teisinio reguliavimo problemų. Šią situaciją iš dalies apžvelgė ir kritikavo prof. dr. Gintaras Stauskis (2018).

Kraštovaizdžio architektūra turi savo akademinės ir praktinės veiklos lauką, kuris tarptautiniu mastu yra legitimus nuo 1948 m., kai buvo įkurta Tarptautinė kraštovaizdžio architektų federacija (International Federation of Landscape Architects, toliau – IFLA). IFLA  nariu Lietuvos kraštovaizdžio architektų bendruomenė yra nuo 1992 m. (LKAS įsteigta 1995 m.). Lietuvos studijų klasifikatoriuje (2010) architektūros studijų kryptis buvo skirstoma į tris – architektūrinio projektavimo, urbanistinio projektavimo ir kraštovaizdžio architektūros – šakas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintoje naujoje studijų krypčių klasifikacijoje atskiromis studijų kryptimis įvardintos architektūra ir kraštovaizdžio architektūra. Lietuvos profesijų klasifikatoriuje LPK 2012 pagrindiniame fizinių mokslų ir inžinerijos pogrupyje architektų, planuotojų, topografų ir dizainerių grupėje nurodyta, glaustai apibūdinta ir kraštovaizdžio architekto profesija  (kodas 2162) bei išvardintos devynios šios profesijos veiklos užduotys (LPK, 2012). LKAS atstovai darbo grupėse Aplinkos ministerijoje diegia nuostatą, kad kraštovaizdžio architektų profesinės veiklos sritys (objektai) yra:

a) urbanizuotos atvirosios (viešosios) erdvės planavimas, projektavimas ir tvarkyba;

b) kultūrinių kraštovaizdžių interpretavimas ir tvarkyba;

c) parkų ir sodų planavimas, projektavimas ir tvarkyba;

d) infrastruktūros objektų kraštovaizdyje planavimas ir projektavimas (Stauskis, 2018).

2018 m. vasarį ištiko tiesiog įdomus viražas ar nuotykis su Želdynų įstatymo pataisų ir papildymų projektu. Du Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) nariai – Kęstutis Bacvinka ir Kęstutis Mažeika – pateikė ir užregistravo savo variantą, kuriam Aplinkos ministerijos sudaryta darbo grupė, o ir ministerija, nėra pritarusi (dr. A. Skridailos ir kt. informacija, 2018). Tokia tad Atkurtos Lietuvos 100-mečio dovanėlė suinteresuotai visuomenei ir specialistams, demonstruojanti voliuntarizmo pomėgius ir veikimo būdus.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (registravimo LRS data 2018-02-14; toliau – Želdynų įstatymo pakeitimo projektas, 2018) yra gana vienpusis, nenuoseklus, orientuotas į želdinių inventorizacijos, apskaitos, būklės tyrimo, bet ne projektų rengimo ir įgyvendinimo dalykus. Didžiausia jo yda – želdynų projektavimo proceso nesuvokimas ir tai, kad reikiamo dėmesio tam neskiriama. Tai patvirtina ir simptomiška pasiūlyta Želdynų įstatymo pakeitimo projekto  formuluotė arba sąvokos apibrėžtis:  Želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektas – dokumentas, kuriame apibendrinami esamų želdinių duomenys, išsamiai apibrėžiamos jų dendrologinės vertybės, pateikiama želdinių būklės analizė, apibendrinami dešimties metų laikotarpiu numatomi želdinių tvarkybos darbai (sodinimas, kirtimas, atsodinimas) (sic!, miškininkų žargonas). Žinoma, negeresnė yra galiojanti Želdynų įstatymo redakcija: Želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektas dokumentas, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną.   

Želdynų įstatymo redakciją ir pakeitimus reikėtų pradėti nuo pavadinimo apmąstymo ir redakcijos. Įstatyme kalbama apie Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų (teritorinio komplekso, kur auga želdiniai) ir želdinių (pavienio sumedėjusio ar kitokio augalo) apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose (Želdynų įstatymo 1 straipsnis). Taigi, želdyno ir želdinio (daugisk. želdiniai) apibrėžtys Želdynų įstatymo 2 straipsnyje yra labai svarbios. Siūlyčiau, nenusimulkinti šiame straipsnyje skirstant želdinius (krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos), atvirkščiai, reikėtų juos grupuoti – pvz., sumedėję želdiniai ir žoliniai želdiniai. Bet įstatymą tiktų pavadinti Želdynų ir želdinių įstatymu.    

Želdynų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte projekto teikėjai teigia, kad  įstatymo projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) 2015-03-24 rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-421 „Dėl želdinių ir želdynų problematikos“, Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. S-6-(114) „Dėl istorinių želdynų tvarkymo ir apsaugos Lietuvoje“, Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento analitinėje apžvalgoje „Želdynų gyvenvietėse reglamentavimas Belgijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje“, visuomeninių organizacijų 2017 m. vasario 22 d. kreipimesi „Dėl neūkinės paskirties sumedėjusių augalų gerovės užtikrinimo ir priežiūros“, 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 pateiktas nuostatas,  informaciją, pastabas ir rekomendacijas. Įstatymo projekto tikslas – sureguliuoti savivaldos, institucijų ir visuomenės dalyvavimo želdynų priežiūros, tvarkymo ir projektavimo procese santykius, pagerinti želdynų priežiūrą ir informacijos apie juos sisteminimą (Želdynų įstatymo pakeitimo projektas, 2018).

Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma naujai apibrėžti sąvokas kas yra arboristika, arboristas, saugotini ir saugomi sumedėję augalai, sumedėjusių augalų inventorizacija, privati valda ir privati namų valda, želdinių genėjimas, želdinių naikinimas. Aiškinamajame rašte teigiama, kad Želdynų apsaugos, tvarkymo ir valstybinio valdymo procese dabartiniu metu dalyvaujančių kai kurių institucijų funkcijos yra neatskirtos. Tiek išduodant leidimus, tiek derinant teritorijų planavimo dokumentus tomis pačiomis sąlygomis dalyvauja savivaldos ir kontroliuojančios institucijos. Pasirašant leidimus ar derinant projektus vienodai abiems pusėms, nebelieka kam kontroliuoti.  Tokiu būdu, kontroliuojanti institucija visada atsiduria dviprasmiškoje padėtyje. Todėl siūloma atskirti savivaldos ir kontroliuojančių institucijų pareigas ir atsakomybę. Aplinkos ministerijai, kaip vienai, pagrindinių želdynų priežiūros, tvarkymo ir apsaugos institucijų, įstatymo projekte numatoma pagrindinė funkcija – kontroliuoti želdynų tvarkymą, inventorizavimą, apskaitą, bei želdynų ir želdinių priežiūrai skirtų lėšų įsisavinimą.

Savivaldybių žinioje yra ne tik želdynų priežiūra, atkūrimas, projektų įgyvendinimas, bet ir leidimų išdavimas kertant, genėjant medžius ir krūmus. Įsisavinant Europos Sąjungos lėšas, įgyvendinant želdynų atkūrimo projektus dažnai yra išduodami leidimai iškirsti ištisas medžių grupes nepaisant gyventojų protestų. Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento analitinėje apžvalgoje dėl želdynų priežiūros ir tvarkymo kitose Europos sąjungos šalyse, kaip Belgija, Vokietija ar Jungtinė Karalystė, leidimus medžių kirtimui taip pat išduoda vietos savivalda, tačiau šiose šalyse labai svarbus yra ir bendruomenės dalyvavimas. Įstatymo projekte išduodant leidimus medžių kirtimui, genėjimui ar tvarkymo darbams numatoma pagal želdynų svarbą išskirti juos į tris grupes. Vienai grupei priklausytų neatlygintinai kertami medžiai ir krūmai. Tai būtų audrų išlaužos, sutrūniję ir gyventojams bei aplinkai pavojų keliantys medžiai. Atskirų medžių ir krūmų šalinimui leidimus, kaip ir dabar išduotų savivaldybės administracija. Dėl ekologiniu, istoriniu atžvilgiu visuomenei  svarbių želdynų pertvarkymo prie savivaldybės įkurta želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija kartu su specialistais turėtų  su suinteresuota visuomene atrasti bendrą susitarimą.  Bet kuriuo atveju įstatymas įgaliotų vietos savivaldą informuoti gyventojus iki leidimo išdavimo medį kirsti.

Įstatymo projektas keistas atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2015-03-24 rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-421 lentelėje „Saugotinų želdinių ir želdynų problematika“ nurodomas pagrindines problemas, kaip neinventorizuoti želdiniai, pažeidėjų sunaikinti įkalčiai, piktnaudžiavimai išduodant leidimus, nėra formuluotės „privati namų valda“ ir pasenusi, skubiai taisytina želdynų teisinė bazė.  Atsižvelgiant į įstatyme ir teisės aktuose trūkstamo želdynų tvarkymo ir priežiūros reglamentavimo, į įstatymo 15, 23 straipsniuose nurodoma kokie želdiniai yra saugotini ir nesaugotini, ir kaip reglamentuojamas želdinio sužalojimas.

Plačiai aiškinamajame rašte aptariama, kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai, daug dėmesio skiriama valstybės institucijų ir savivaldybių funkcijų atskyrimui, želdinių inventorizacijos reikalavimams apibrėžti. Kaip teigiamas laukiamas naujos teisinio reguliavimo nuostatos rezultatas pabrėžiamas projektų svarstymo su visuomene išplėtimas, tačiau tiek galiojančios redakcijos, tiek pateikto ir įregistruoto įstatymo projekto silpnoji grandis kaip tik ir yra želdynų projektavimo proceso reglamentavimas. Želdynų įstatymo V skyriuje „Želdynų ir želdinių inventorizavimas, apskaita, planavimas ir projektavimas“ tėra du straipsniai, vienas jų – 18-asis skirtas želdinių ir želdynų inventorizacijos ir apskaitos, kitas – 19-asis –   želdynų planavimo ir projektavimo dalykams reglamentuoti. Aiškinamajame rašte konstatuojama: įgyvendinant teritorijų planavimą, techninių projektų sprendiniai dėl želdynų viešai su visuomene aptariami kai projektas jau yra parengtas. Toks projekto parengimo procesas sukelia konfliktines situacijas tarp projekto organizatorių ir visuomenės. Dažnai kai viena pusė pateikia argumentus, kokius nori matyti želdynus po projekto įgyvendinimo, kita pusė – projekto organizatoriai (užsakovai) nurodo, kad projektas yra baigiamojoje stadijoje ir jie neturi galimybių arba nenori jo keisti. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1367/2006 nurodoma, jog „Kad visuomenės dalyvavimas būtų veiksmingas, ji turi pradėti dalyvauti pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus.“ Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiti projekto sprendiniai derinami tik tuomet kai su visuomene yra aptarta ta projekto dalis, kurioje yra želdynai.

Kuklų Želdynų įstatymo 19 straipsnį (Želdynų planavimas ir projektavimas) iš 4 dalių – 1. Želdynai planuojami Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 2. Atskirieji želdynai žymimi savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atskirųjų želdynų ribos nustatomos vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomieji reikalavimai nustatomi detaliuosiuose planuose; 3. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra rengiami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai; 4. Želdynų projektų rengimo vadovais gali būti tik atestuoti specialistai. Atestavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija – siūloma pakeisti ir papildyti tokia tvarka ir nuostatomis:

1. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rengiant teritorijų planavimo projektus, pirmumo tvarka yra sužymimi inventorizuoti saugotini sumedėję augalai ir parengiama bei derinama su visuomene ta teritorijų planavimo projekto dalis, kurioje yra aprašomi želdynų ar želdinių kūrimo ir tvarkymo sprendiniai.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektų rengimo vadovai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atestuoti specialistai prisiima atsakomybę už tai, kad želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo projektai būtų rengiami ir įgyvendinami laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.“

3. Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi: „5. Ne miškų naudmenose, kai patvirtintas miško įveisimo projektas, taikomi Miškų įstatymo reikalavimai.“

Pagal tokią siūlomą redakciją nebelieka net nuostatos, kad nustatyta tvarka yra rengiami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai. O juk nuo projekto, želdyno kūrimo ar tvarkymo projekto (netgi projektinių pasiūlymų) turėtų būti pradedama želdyno (ir jo želdinių) tvarkyba. Tačiau tokioje siūlomo įstatymo projekto teksto raizgalynėje gal neverta ieškoti racionalaus grūdo ir nuoseklios tvarkybos apibrėžčių? Želdynų įstatymo pakeitimo projekte rasime kad ir tokią sąvokos apibrėžtį:   „Želdyno pertvarkymo techninis projektas – dokumentas, kuriame aprašytas želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų sumedėjusių želdinių ar žolinių augalų ir sodinant naujus“ (pajuodinta straipsnio autoriaus). Arba siūlymą pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Saugotini želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose [...]“. Taip pat papildyti 10 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro specialistai, neatliekantys šioje srityje kontrolės funkcijų, sprendimus dėl sumedėjusių želdinių priežiūros, tvarkymo ar naikinimo priima  svarstydama želdynų kūrimo ar  tvarkymo  projekto projektinius pasiūlymus  ar statinio projekto rengimo metu iki statybos leidimo išdavimo. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudėtį ir šios komisijos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.“

Mano nuomone, LKAS turėtų pasiūlyti rimčiau prisėsti prie Želdynų įstatymo naujos redakcijos, įstatymo struktūros ir nuostatų akcentus sudedant ne tik arboristikos ar visuomeninių komisijų veiklos, želdinių inventorizacijos aspektu, bet nuosekliai išdėstant nuostatas kraštovaizdžio formavimo politikos, želdynų ir želdinių tvarkybos, kraštovaizdžio architektūros veiklos teisinio reguliavimo prasme. Dera prisiminti Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo (2004) nuostatas, kad kraštovaizdžio kokybės tikslams pasiekti turėtų būti taikomi šie kraštovaizdžio (taigi ir želdynų) formavimo metodai:  

išsaugojimo metodas, taikomas siekiant išlaikyti natūralią gamtinių procesų eigą saugomose teritorijose bei kultūros paveldo objektų autentiškumą, išsaugoti tipiškus ir unikalius gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio objektus bei teritorinius kompleksus, vertingas ekosistemas ir buveines, užtikrinti tradicinį kraštovaizdžio vertybių naudojimą;

atkūrimo metodas, taikomas siekiant užtikrinti kraštotvarkos tradicijas, atkuriant vertingus gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžio objektus ir kompleksus, būdingą kraštovaizdžio struktūrą, stiprinti ekologinį kraštovaizdžio stabilumą;

atnaujinimo metodas, taikomas siekiant racionaliai atnaujinti (restauruoti) pažeistų kraštovaizdžio objektų ir kompleksų funkcionalumą, pritaikyti juos naujas reikmes atitinkančiam kraštovaizdžiui kurti;

formavimo (pertvarkymo) metodas, taikomas siekiant radikaliai pakeisti kraštovaizdžio struktūrą, pritaikyti ją racionalios veiklos reikmėms pagal darnios plėtros principus.

Šie principai turėtų būti taikomi želdynų tvarkybos (formavimo) procese, kraštovaizdžio architektūros objektuose, juos reikia įrašyti į Želdynų įstatymą. Želdynų įstatyme neišvengiamai turėtų būti skirta vietos kraštovaizdžio architekto veiklai, kompetencijoms ir atsakomybei apibrėžti.  Kraštovaizdžio architekto darbo lauką, veiklos pobūdį reikia apibrėžti ne tik želdynų projektų rengimu (Želdynų projektų rengimo metodika 2015), bet ir kraštovaizdžio formavimo, kraštovaizdžio planavimo, kraštovaizdžio projektavimo užduotimis ir kompetencija. Kraštovaizdžio architekto dalyvavimas kraštotvarkos, teritorijų planavimo, urbanistikos projektuose ir darbuose yra neišvengiama būtinybė. Želdynų įstatyme reikėtų apibrėžti tokias sąvokas:

Kraštovaizdis – tai žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir (arba) žmonijos veiksnių veikimas ir sąveika. (Europos kraštovaizdžio konvencija, 2000; Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, 2004).

Kraštovaizdžio architektūra – taikomoji mokslo ir meno disciplina, formuojanti žmogaus erdvinę aplinką: statinių ir jų kompleksų dermę su kraštovaizdžio gamtiniu pagrindu ar jo atskirais elementais. (Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, 2004).

Kraštovaizdžio architektas – fizinis asmuo, turintis atitinkamą universitetinį išsilavinimą, žinias ir kompetencijas, reikalingas vykdyti kraštovaizdžio architektūros veiklą (LKAS projektiniai pasiūlymai, 2017).

 Kol neturime Kraštovaizdžio (ar panašaus) įstatymo, Želdynų įstatyme reikia nuostatų apie  kraštotvarkos veiksmus, pavyzdžiui:

kraštovaizdžio planavimas – strateginiais ir teritorijų planavimo dokumentais išreikšti ir patvirtinti į ateitį orientuoti veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį (Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, 2004);

kraštovaizdžio projektavimas – specialiais dokumentais išreikšti ir patvirtinti į ateitį orientuoti veiksmai, kuriais siekiama organizuoti konkrečių kraštovaizdžio objektų bei mikroerdvių naudojimą, apsaugą, formavimą, tobulinimą ar atkūrimą. Apima gamtotvarkos, paveldotvarkos, sodybų tvarkymo, inžinerinio tvarkymo, želdynų ir kitų rekreacinių mikroerdvių tvarkymo projektavimą;

kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo priemones (Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, 2004).

Žinoma, svarbiausios ir būtiniausios Želdynų įstatymo apibrėžtys yra tiesiogiai susietos su želdyno samprata ir želdynų tvarkybos projektavimu. Želdyno sąvoka turėtų būti tokia:

Želdynas – architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir inžinerijos priemonėmis suformuotas teritorinis ir erdvinis kompleksas ne mažesniame kaip 0,05 ha ploto žemės sklype su želdiniais ir inžineriniais statiniais. Želdynas yra laikomas įrengta teritorija ir nekilnojamuoju daiktu.

Logiška ir reikalinga būtų apibrėžti Želdynų įstatyme projekto (projektų) sąvoką ir klasifikaciją, būtent:

Želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas (toliau – želdyno projektas) – norminiais teisės aktais nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose tekstine ir grafine (brėžinių) forma pateikiami sumanyto želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto brėžiniai, darbų apimtys ir technologijos), skirtų želdyno tvarkybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

Želdynų projektų klasifikaciją, hierarchiją ir turinį, projektavimo valdymą galima aptarti Želdynų įstatymo tekste, pavyzdžiui, 19 straipsnyje „Želdynų planavimas ir projektavimas“ ir (arba) 22 straipsnyje „Želdynų kūrimas, želdinių veisimas, želdynų ir želdinių tvarkymas“. Projektų sąvokų analogais gali būti aktualios redakcijos Statybos įstatymo (2002) 2 straipsnio 27–40 dalių sąvokų pluoštas. Želdynų projektai skirstytini taip:

želdyno projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo želdyno architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą projektą ir gali būti naudojami specialiesiems architektūros, kraštovaizdžio architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti;

želdyno techninis projektas – norminiais teisės aktais nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose tekstine ir grafine (brėžinių) forma pateikiami tyrinėjimų ir želdyno kūrimo techniniai ir architektūriniai, meniniai sprendiniai, visuma;

želdyno darbo projektas – norminiais teisės aktais nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose tekstine ir grafine (brėžinių) forma pateikiami techniniu projektu suprojektuoto želdyno kūrimo darbų specifikacijos, technologiniai sprendimai, darbų apimtys ir medžiagų kiekiai, finansinė informacija (sąmatos);

želdyno techninis darbo (jungtinis) projektas – projektas, kuriame sutapatinami želdynų techniniam projektui ir darbo projektui keliami uždaviniai ir reikalavimai.  

Želdynų įstatyme reikia apibrėžti ir sąvoką „žalioji infrastruktūra“ – tai erdvinių ir kokybinių priemonių, techninių sprendimų visuma, skirta vietovės ekologinei būklei gerinti. Želdynų įstatyme turi atsirasti želdyno projekto ekspertizės ir želdyno būklės ekspertizės sąvokos ir jų turinio apibrėžtys. Siūloma (Mituzas, Deveikis, 2015) šias sąvokas apibrėžti taip:

želdyno projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip želdyno projekte įgyvendinami teisės aktais nustatyti esminiai želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų reikalavimai, taip pat kitų teisės aktų ir techninių dokumentų (projektavimo užduoties) reikalavimai;

želdyno ir (ar) želdinių būklės ekspertizė – želdinių ekologinės, fiziologinės, biomechaninės ir estetinės būklės tyrimas ir vertinimas.

Ne pasiūlytos sąvokos yra svarbu, o tai, kad šiuos dalykus reikia reglamentuoti Želdynų įstatyme, t. y. šioms sąvokoms ir reiškiniams suteikti teisinį turinį ir reglamentus, sukurti aiškumą želdynų tvarkyboje. Teisėkūros erdvė didelė ir darbo yra.

Literatūra

Lietuvos profesijų klasifikatorius, LPK 2012.  Prieiga internete: http://www.profesijuklasifikatorius.lt/

Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas (2004), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465859  ir http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=5044   

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, 2007. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BA283DF0FB41

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (registravimo data 2018-02-14). Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/529aeef0118811e88a05839ea3846d8e

Mituzas A., Deveikis S. Želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų projektų redakcijos kraštovaizdžio architektūros aspektu. In: Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija: forumo mokslo darbai; elektroninis leidinys. Vilnius: LKAS, 2015, p. 37–45.  Prieiga internete: http://lkas.lt/sites/default/files/KAF2015_Leidinio_tekstas_publi.pdf

Stauskis G. Kraštovaizdžio architektų profesinės veiklos reguliavimas: nauji senų problemų sprendimai. Tinklalapis lkas.lt (2018-02-02), prieiga internete: http://lkas.lt/lt/Turinys/kraštovaizdžio-architektų-profesinės-veiklos-reguliavimas-nauji-senų-problemų-sprendimai

 Želdynų projektų rengimo metodika, 2015. Teksto autorės Giedrė Čeponytė ir Ramunė Sanderson. Vilnius: Aplinkos ministerija, VšĮ „Gamtos paveldo fondas“, UAB „Ex Arte“, 135 p. Prieiga internete: http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Zeldynu%20metodika.pdf

Priedas. LPK 2012: kraštovaizdžio architekto profesijos (pogrupis 2162) aprašas

Kraštovaizdžio architektai projektuoja ir planuoja kraštovaizdį bei atviras erdves tokių objektų, kaip parkai, mokyklos, valstybinės įstaigos, keliai, prekybos, pramonės ir gyvenamųjų rajonų išorinės teritorijos, taip pat planuoja ir kontroliuoja jų statybą, priežiūrą ir remontą.
Atliekamos užduotys:
(a) naujų teorijų ir metodų kūrimas bei senų tobulinimas, konsultavimas kraštovaizdžio architektūros klausimais;
(b) darbų vietos apžiūra ir klientų, vadovybės ir kitų suinteresuotųjų subjektų konsultavimas, nustatant siūlomų pastatų, parkų, kelių ir kitų atvirų erdvių tipą, stilių ir dydį;
(c) su darbų vieta ir bendruomene susijusios informacijos apie geografines ir ekologines ypatybes, reljefo formas, dirvožemį, augmeniją, vietos vandens išteklius, vaizdines ypatybes ir pastatytus statinius kaupimas ir analizė, sudarant žemės naudojimo ir užstatymo rekomendacijas, atliekant įgyvendinamumo tyrimus ir rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas;
(d) žemės sklypo užstatymo ataskaitų, strateginių planų, darbų vietos planų, darbinių brėžinių, techninių sąlygų ir išlaidų sąmatų rengimas, nurodant tikslią vietą ir išsamią pasiūlymų informaciją, įskaitant žemės sklypo modeliavimą, statinius, augmeniją, įėjimus ir išėjimus;
(e) statybininkams ir civilinės statybos rangovams skirtų techninių sąlygų ir sutarčių, taip pat kvietimų teikti paraiškas viešiesiems pirkimams klientų vardu rengimas;
(f ) reikiamų ryšių užmezgimas, kad būtų galima įgyvendinti projektus atsižvelgiant į jų stilių, kainas, darbų trukmes ir reglamentuojamuosius dokumentus;
(g) problemų, susijusių su išorinės aplinkos funkcija ir kokybe, geriausių sprendimo būdų pateikimas ir reikiamų projektų, brėžinių ir planų rengimas;
(h) statybos ar remonto darbų priežiūra, užtikrinant techninių sąlygų ir kokybės standartų laikymąsi;
(i) ryšių techninis bendradarbiavimas ir konsultavimasis su kitais specialistais.